Taip, tai nėra jokia klaida ar pokštas. Ne tik Jungtinėse Amerikos Valstijose, bet ir daugelyje Vakarų Europos šalių skundimas tarp padorių ir sąžiningų piliečių nėra laikomas kažkuo smerktinu ar neetišku. Priešingai, tai yra reikalinga ir atitinka garbingo piliečio pareigą. Mokesčių inspekcija, mokesčių institucijos, valstybės institucijos net skatina žmones, kad šie pranešinėtų apie savo kaimynus, kolegas, draugus, jei jiems kyla įtarimų, kad kažkuris jų vengia mokėti mokesčius, neteisėtai uždarbiauja, neregistruoja televizoriaus, kad nemokėtų abonentinio mokesčio, nusipirko prabangų automobilį už įtartinai mažą kainą, slepia savo tikrąsias pajamas arba tiesiog yra neištikimas savo žmonai. Žinoma, skundimo anonimiškumas yra garantuotas. „Geradaris" gali jaustis visiškai ramus, atlikęs savo pareigą, po anonimo kauke pasitarnavęs valstybei ir šaliai, ir, neslėpkime, taip pat pasitenkinęs, kad besigiriantis savo turtais kaimynas bus nubaustas teisėsaugos institucijų.
Teisėtas JAV senatorius, kuris norėtų pagerbti tokių piliečių pilietiškumą atskira data kalendoriaus lapelyje (kaip, pavyzdžiui, mokytojo, motinos, tėvo ar kultūros darbuotojo diena), skundime mato tam tikrą patriotizmo rūšį. Juk tėvynei nuo to bus tik geriau, jei į biudžetą bus surinkta daugiau mokesčių, bus daugiau tvarkos ir pagarbos įstatymams, mažiau šeiminės neištikimybės (nors aš pripažįstu, kad dorybė jau nyksta, nebent pasitaikys senamadiškas skundikas). Iš tikrųjų būtų sunku paneigti tokius argumentus. Ir vis dėl to... Mano slavišku, o ne anglosaksišku skoniu, etikos ir sąžinės jausmu, tokiu būdu pasiekta „Ordnung" yra, sakyčiau, šiek tiek veidmainiška. Neskani geriausiu atveju.
Nežinau kaip jums, bet, mano nuomone, pernelyg žadinti piliečių landumą, įtarinėjimą ir kurti iš to dorybę yra kažkas nepadoraus, atstumiančio. Aš suprantu, kad jei atsiranda kažkokio nusikaltimo, sukčiavimo liudininkų ir nėra jokio kito būdo išspręsti problemą, grąžinti ją į galiojančių teisės aktų rėmus, - mūsų pareiga yra informuoti apie tai valdžios institucijas. Skirtingi dalykai yra pranešimas, sukeltas socialinės gerovės ir pagarbos teisei, ir informavimas, dažnai paremtas žemų motyvų (pavydo, pagiežos, godumo). O valdžios institucijos dažniausiai susiduria būtent su tokia skundiko „patriotizmo" forma. „Mielai įskundžiu, kad pilietis Schmidtas pasistatė namą ir nesinaudoja juo, kad nemokėtų nekilnojamojo turto mokesčio, o kolega Watsonas savo terasoje geria kontrabandinį viskį be akcizo".
Todėl skundiko dienos įtraukimas į šventinį kalendorių būtų, mano nuomone, ne piliečių patriotizmo, bet žemiausių instinktų, juodosios žmogaus prigimties demonstravimas.
Kažkada Rzędzian iš Senkevičiaus trilogijos nutaisęs kvailoką veido išraišką gyrėsi savo šeimininko Zaglobos kolegoms Volodyjovskiui ir Podbipientai, kaip apgavo sužeistą kazokų vadeivą Bohuną ir po to įskundė jį lenkų eskadrono vadui, kad šis jį suimtų. Kaip vis dėlto buvo nustebęs, kai vietoj pagyrimo pamatė nepritarimą Mažojo Riterio veide, išgirdo daugiaprasmišką Zaglobos čepsėjimą ir tiesmukišką pono Liongino priekaištą: „Negražiai, broleli, negražiai pasielgei..."
Tadeuš Andžejevski
