Laimei, sparnų trūkumas nėra kliūtis Vilniaus vadovui. A. Zuokas puikiausiai sklando savo vaizduotės bangose. Pastaruoju metu iškilo Izraelio prezidento Shimono Pereso, viešinčio Vilniuje, akyse. Įteikęs iškiliajam politikui mūsų miesto garbės pilietybę, išsklaidė jo abejones dėl gimtosios šalies. Padarė iš Litvako Lietuvį, o tai ne tas pats. Atsitiktinės diskusijos metu šiek tiek nustebusiam svečiui paaiškino: „...Jūs minėjote, kad dėl įvairių geopolitinių pokyčių sunku pasakyti, kurioje šalyje Jus gimėte. Taigi noriu pranešti aiškiai ir tvirtai - Jūs gimėte anuometinėje Lietuvoje."

Senyvas Nobelio premijos laureatas, kuris žino ne tik savo gimtojo krašto, bet ir Lietuvos istoriją, nesutriko. Nors toks linksmumas turėjo jį nustebinti, garbės vilniečio pilietybę, priskiriančią jį lietuvių tautai, priėmė be ginčų. Tačiau prezidentą S. Peresą vis tik atsikovojo Lenkija, o tai patvirtino Lenkijos dienraštis „Rzeczpospolita".

Shimonas Peresas (Szymon Perski) gimė Lenkijoje, maždaug tūkstantį gyventojų turinčiame Wiszniewo miestelyje, Wołożyński paviete, Naugarduko vaivadijoje, apie 100 km nuo Vilniaus. „Šiandien tai Baltarusijos teritorija," - skaitome straipsnyje „Lietuvoje ar Lenkijoje? Kur gimė Izraelio prezidentas?" „II Lenkijos Respublikoje?" - patikslina Kresy24.pl portalas.

Pats S. Peresas savo gimimo vietą kartą apibūdino taip: „Aš gimiau nedideliame žydų štetle, kuris dviejų karų metu buvo kontroliuojamas Lenkijos. Tačiau, nepaisant to, ten gyveno baltarusiai, rusai. Jie nekentė lenkų. Jie nekalbėjo jų kalba. Vietovė, kur aš gimiau, buvo labai maža, priklausė tik žydams, o mes negyvenome nei Lenkijoje, nei Rusijoje. Nuo pat mano gimimo dienos mes gyvenome Izraelyje, net jei neemigravome iš tos vietovės ..." Šie prisiminimai nesutrukdė Nobelio premijos laureatui (kelias savaites prieš įtraukiant jį į Vilniaus ir Lietuvių garbės piliečių sąrašą) priimti baltarusių gimimo liudijimą, patvirtinantį jo atėjimą į pasaulį 1923 m. rugpjūčio 2-ąją dabartinės Baltarusijos teritorijoje. A. Lukašenkos diplomatas pristatė metriką tiesiai į prezidento S. Pereso rezidenciją. Baltarusiai signalizavo, kad jo neatiduos be kovos.

Wiszniewe 90-asis Izraelio prezidento gimtadienis buvo švenčiamas jau gegužės pabaigoje. Be Jubiliato, kuriam, kaip pranešė Baltarusijos žiniasklaida, atstovavo duktė Tsvi Walden, jubiliejus buvo minimas dideliu mastu.

Man patinka filosofinis požiūris į šią kovą dėl „S. Pereso priklausomybės", o tiksliau, jo laimikio. Bet pasak senųjų žydų išminties, - „Dievas davė žmogui dvi ausis ir vieną burną - kad daug girdėtų ir mažai sakytų". Diskusijos net su trijų tautų atstovais, kurie nori padaryti iš jo tautietį, neturėtų būti. Kovojančių už Shimoną Peresą nusistatymas man irgi labai patinka. Aš primygtinai noriu pasakyti, kad kai trys tautos garbingą Žydą plėšia katra sau, šaukdamos „mūsų", neofašistiniai riksmai ar užrašai „Juden raus!" yra gėdingi kiekvienai (ką čia slėpti) mūsų šaliai.

Norėdama paguosti merą A. Zuoką primenu, kad A. Mickevičius ar S. Peresas neišsemia Naugarduko vaivadijoje gimusių garsių lietuvių sąrašo. Yra dar neužmirštamasis Česlovas Nemunas - legendinis kompozitorius, dainų kūrėjas ir dainininkas. Jo atveju, numeriui su pilietybe, deja, per vėlu, bet jei mes Vilniuje turime paminklą Frankui Zappai, tai, tai... Na, būtent!

Lucyna Schiller