Komentuojant šį atvejį šiek tiek piktybiškai, galima pasakyti, kad mes laukėme, laukėme ir kadencijos pabaigoje pagaliau sulaukėme. Lietuvos Respublikos Prezidentė  peržengs  Baltųjų rūmų slenkstį - ir ne kaip turistė, o kaip valstybės vadovė. Ir su Amerikos prezidentu spręs svarbius klausimus, nes bus kalbama apie regiono karinius reikalus, energetiką, kibernetinį saugumą ir transatlantinį ekonominį bendradarbiavimą. Prezidentai įsiamžins atminimo nuotraukoje Kapitolio soduose. Tačiau Lietuvoje būsimas susitikimas garsiai aptarinėjamas ne dėl to, kad jame bus svarstomi svarbūs klausimai, bet dėl kitos priežasties.

Šis reikalas iš tikrųjų turi priešistorę.​ Dar kadencijos pradžioje D. Grybauskaitė turėjo galimybę susitikti su B. Obama Prahoje, tačiau, skirtingai nei kiti regiono lyderiai, kvietimu nepasinaudojo. Lietuvos vadovei anas susitikimas pasirodė labai kurtuazinis, o ir grūstis Prahoje dėl kitų Artimųjų Rytų ir Europos prezidentų turėjo susidaryti. Ir nevažiavo Lietuvos Prezidentė, o  anoniminis aukšto rango B. Obamos administracijos pareigūnas pasakė, kad dabar D. Grybauskaitė Baltųjų rūmų slenkstį galės peržengti tik kaip turistė. Šie žodžiai, deja, nebuvo tušti. Galimybės gauti išsvajotą kvietimą teko laukti beveik iki kadencijos pabaigos.

Ponios prezidentės kaprizai ir pasipūtimas  yra gerai žinomi prie Neries, todėl nebūtų verti dėmesio, jei ne faktas, kad tai tiesiog kenkia Lietuvos interesams tarptautinėje arenoje. Manau, kad visi sutiksime, jog prezidentės-turistės mums nereikia. Mes laukiame, kad valstybės vadovė tiesiog atliktų savo pareigas (tai nėra, manau, per didelis lūkestis). O jai priklauso susitikti su svarbiais Lietuvai kitų šalių vadovais. Taip, kartais išskirtiniais, sakyčiau, kraštutiniais atvejais, kai dvišaliai santykiai yra labai blogi ir įtempti, prezidentas gali atsisakyti susitikimo, taip pareikšdamas savo protestą ir  nepritarimą partnerio veiksmams.

Tačiau problema yra ta, kad tai, kas turėtų būti labai retas kraštutinis veiksmas, D. Grybauskaitei yra įprastas, jei ne nuolatinis. Prezidentė didesnius ar mažesnius karelius kariauja nuolat - tiek šalyje, tiek už jos ribų. Jei turėtume suskaičiuoti, kiek kartų ji įžeista ir susiraukusi nesusitiko su kuo nors ar ignoravo renginį, kuriame kaip valstybės vadovė privalėjo būti, tikriausiai pritrūktų abiejų rankų pirštų. Obama, Komorowskis, Lietuvos seimas, „neteisingos“ politinės partijos arba atskiri politikai - sąrašas tų, kurie  užkliuvo D.Grybauskaitei, yra ilgas.

Tačiau kiekviena lazda turi du galus, todėl už bufonados politiką Lietuvos prezidentė pradeda mokėti tam tikrą kainą. Uždaros Baltųjų rūmų durys - tai tik nemokšiškos ir „pretenzingos“ (kaip apie tai rašo Lietuvos spauda) Lietuvos Prezidentės politikos simbolis. Neseniai lietuvių delegacija, vadovaujama D. Grybauskaitės, būdama Lenkijoje Lietuvos lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą metinių minėjime, įsitikino, kad posakis: „Kaip tu man, taip ir aš tau“ yra labai pamokantis. Lietuvos Respublikos Prezidentei nerado laiko nė vienas iš Lenkijos vadovų.

Kad tik ateityje, dėl D.Grybauskaitės demonstratyvumo prieš Lietuvą neužsitrenktų ne tik amerikietiškojo Kapitolijaus, bet ir kitų mums draugiškų šalių prezidentų rūmų durys.

Tadeuš  Andžejevski