Susidūrus kairiajame borte atsivėrė maždaug 50 m skylė, pro kurią vanduo pradėjo sparčiai veržtis į korpusą. Laivas pasviro ir nuskendo („Concordia“ galutinai apsistojo uolų seklumoje).
Katastrofos metu žuvo 30 prabangaus laivo keleivių, buvo nustatyta, kad du žmonės pradingo. „Concordia“ kapitonas Francesco Schattino vėliau paaiškino, kad uola, į kurią atsitrenkė laivas, nebuvo pažymėta žemėlapyje. Tačiau greitai tapo aišku, kad kapitonas tyčia pakeitė laivo kursą, kad atsidurtų arčiau kranto ir apžiūrėtų naktinių žibintų apšviestą salą. Be to, kapitonas rizikavo perplaukti siaurą sąsmauką (apie 68 metrų) tarp dviejų uolų. Tokio kapitono elgesio priežastis buvo išaiškinta šiek tiek vėliau. Paaiškėjo, kad rizikingam manevrui F. Schattino ryžosi tam, kad nustebintų jauną keleivę iš Moldovos, kuri šį nelemtą momentą buvo savo kajutėje.
Šių metų liepos 24 d. vakarą stulbinančiu greičiu iš Madrido į El Ferolį lekiant traukiniui, netoli Santiago de Compostela miesto įvyko nelaimingas atsitikimas – traukinys nuvirto nuo bėgių, nes pavojingoje kelio atkarpoje lėkė 190 km/h greičiu, kai leidžiamas maksimalus greitis toje vietoje - 80 km/h.
Šioje baisioje katastrofoje žuvo 78 keleiviai, 35 kritinės būklės keleiviai yra ligoninėje. Kai 52 metų mašinistas Francisco José Garzon suprato, kokią baisią avariją sukėlė jo noras pasirodyti, esą norėjo sušukti, kad nori mirti. Tuo tarpu po katastrofos žurnalistai išanalizavo mašinisto biografiją ir įsitikino, kad per pastaruosius 30 metų Ispanijos geležinkeliuose dirbantis F.J. Garzonas garsėjo panašiu elgesiu. Jau anksčiau jis sau leisdavo demonstruoti jo vairuojamų traukinių greičio rekordus. Internete rastas įrašas, kaip jis gyrėsi tuo, jog traukinys įsibėgėjo iki 200 km/h greičio.
Dvi aukščiau pateiktos istorijos, sukėlusios dvi žiaurias katastrofas ir niekuo nekaltų žmonių mirtis, nors ir skirtingos, tačiau turi kažką bendro. Abiem atvejais neprognozuojamų tragedijų pasekmių priežastimi tapo žmogaus prigimtis. Lovelasas F.Schattino, norėdamas pasipuikuoti prieš savo atostogų išrinktąją, rinkosi rizikingą manevrą laivu, „kamikadzė“ F.J. Garzonas negalėjo suvaldyti savo polinkio neapgalvotai vairuoti. Vis naujos adrenalino dozės poreikis galų gale užgožia ne tik jo sveiką protą, bet ir atima elementarų savisaugos instinktą.
Inžinieriai šiais laikais konstruoja vis tobulesnę techninę įrangą. Turime elektronikos tiesiog prikaišiotų laivų, traukinių, lėktuvų, kurių valdymas žmogui tampa vis patogesnis ir saugesnis. Tačiau paaiškėja, kad kartais net ir tobuliausi technikos išradimai negali apsaugoti mūsų nuo žmogaus prigimties...
Tadeuš Andžejevski