Jei nepaisant nieko „Tėvynės sąjungai“ rinkimuose pasisektų, jie premjero fotelyje matytų savo jaunąjį lyderį Gabrielių, kurio vienintelis privalumas kol kas yra iš Lietuvoje garsaus senelio paveldėta pavardė. Trisdešimt kelerių metų jaunuolis, neturintis žalio supratimo apie valstybės valdymą, premjero vairą turėtų perimti pagal Lenino principą: „Tarybų šalį gali valdyti net valytoja“. Lietuvą, pasak konservatorių, gali valdyti jaunėlis, dar neseniai buvęs eilinis tarnautojas vienoje iš ministerijų.

Kitą jaunėlį konservatoriai norėtų matyti teisingumo ministro kėdėje. Manau, jūs neatspėtumėte, kad šios ministerijos kėdės nori mums gerai iš kitos pasakos pažįstamas „teisingasis“ Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas. Jei kas nors mano, kad šiuo metu leidžiu sau papokštauti, – atsakau, kad, deja, ne. Rašau labai rimtai. Vienintelis teisingos mokyklos gerbėjas, kurio kultūros ir pagarbos kitiems žmonėms lygį pamatė neteisingos mokyklos mokinių tėvai (kai, pavyzdžiui, išprašė juos iš posėdžio rotušėje), turėtų būti visos Lietuvos Temidės vadovas. Bravissimo. Tik gaila, kad kažkokiai šaliai, pavadinkime ją Zulu-Gulu, nereikia teisingumo ministro. Turėtume atsikratyti neabejotino kandidato.

Sunkiajai Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerijai konservatorių jau matuojamas, be kita ko, šios partijos  narys Valentinas Stundys, buvęs Seimo švietimo komiteto vadovas. Verta priminti, kad kai V. Stundys ėjo  šias  svarbias  pareigas, labiausiai pagarsėjo tuo, kad švietimo komitete neleisdavo diskutuoti... apie švietimą. Taip buvo naujo, nors labai prieštaringo, Švietimo įstatymo „stūmimo“ komitete atveju. Kai vienas iš Seimo narių norėjo kažką pasakyti apie įstatymo nuostatas dėl tautinių mažumų švietimo, komiteto pirmininkas susižavėjimo kupinu veidu kuo skubiau jį pertraukė šaukdamas: „Leiskite balsuoti, nediskutuokime, nes jei mes pradėsime diskutuoti, niekada nepriimsime mums reikalingų pataisų.“

Kitas tautinių mažumų klausimu egzaltuotas konservatorius, provincijos menininkas ir Seimo narys Vytautas Juozapavičius, Tėvynės sąjungos šešėlių kabinete turėtų užimti kultūros ministro pareigas. V. Juozapavičius, deja, turi negalią, kurios esmė ta, kad beveik viską, kas vyksta Lietuvoje, jis mato kaip grėsmę iš Lenkijos pusės. Dėl šios negalios jis yra įvairių itin ekstremalių nacionalistų grupių, su kuriomis ranka rankon dirba savo fobijų srityje, animatorius.

Geriausias kandidatas į Užsienio reikalų ministrus, pasak konservatorių, yra buvęs šios ministerijos vadovas iš jų partijos – Audronius Ažubalis – vyriausiasis architektas, sugadinęs Vilniaus santykius su Varšuva. Vos tik ankstesnėje kadencijoje A.Ažubalis tapo Lietuvos diplomatijos vadovu, iš karto įžūliai paskelbė, kad neketina vykdyti jokių Lenkijai duotų pažadų, nes jis asmeniškai nieko niekam nežadėjo. „Jei V. Adamkus ten kažką prižadėjo, tai jo privatus reikalas, tegul dabar aiškinasi“, – postringavo konservatorių vanagas. Siekdamas visiško aiškumo dar pridūrė, kad Lietuva apskritai yra Šiaurės šalis ir su regionu, kuriame geografiškai yra, neturi nieko bendro. Laimei, kad dar nepaskelbė, jog perkelia Lietuvą į Skandinavijos pusiasalį, vadovaudamasis Sovietų partijos narių, savo Sibiro upes ketinusių perorientuoti iš šiaurės į pietus,  pavyzdžiu.

Einantį susisiekimo ministro pareigas konservatoriai matytų Aivarą Abromavičių, kuris ne taip seniai jau buvo ministru, tik ne susisiekimo, o ekonomikos, ir ne Lietuvoje, o Ukrainoje. Kaip Ukrainos ekonomika klestėjo A. Abromavičiui būnant ministru, rašyti neverta. Kam be reikalo erzinti ukrainiečius.

Į vidaus reikalų ministrus Landsbergio jaunesniojo partijoje pretenduoja, tik jau nesijuokite, Seimo narė Agnė Bilotaitė – veikli ir narsi moteris. Visai neseniai narsą parodė, kai valdžios institucijos paskelbė būtinybę rengti atsargas karo metui. A. Bilotaitė iš karto pasisiūlė savanore į Šaulių sąjungą. Po to internete, tikriausiai kaip daiktinį įrodymą, interneto vartotojams pademontravo savo sužeistas ir mėlynėmis nusėtas šlaunis. Ne ne, visiškai ne santuokos tikslais, o siekdama tautiečiams parodyti, kaip aukojasi Tėvynės labui.

Mes vertiname Seimo narės atsidavimą ir, žinoma, jokiu būdu nesityčiojame iš jos. Mes tiesiog apibūdiname realybę, nes ji yra tokia, kokia yra, kaip mėgsta sakyti Max Kolonko. O realybė yra tokia, kad konservatoriai rengia mums tikrai šaunius ir įžūlius ministrus.

Kad tik jie visam laikui liktų šešėlinės valdžios kabinete.

Tadeuš Andržejevski