Apie šalies turtingumą, pagal Pasaulio banko vertinimą, sprendžiama pagal vienintelį kriterijų. Šis kriterijus - tai bendrojo vidaus produkto (BVP) vienam gyventojui vertė. Po naujausio Pasaulio banko skaičiavimo paaiškėjo, kad mūsų šalyje vienam gyventojui tenka 13,9 tūkst. JAV dolerių per metus Lietuvoje uždirbto BVP. Atsižvelgiant į banko ekspertų nuomonę, tiek pakanka, kad galima būtų pripažinti šalį turtinga. Taigi čia šiokia tokia staigmena - be fanfarų ir šlovinimo giesmių pakilome į turtingų šalių grupę.
Ekonomistas Romas Lazutka iš tiesų yra patenkintas tokia įvykių eiga ir komentuodamas šią puikią PB naujieną šiek tiek apgailestauja, šiek tiek gėdina tautiečius, kad patys to nesupranta, jog esame „pasiturintys“. Žinoma, tuo pačiu pripažįsta, kad mūsų turtingumas - tai santykinai reliatyvi sąvoka. Galime, pavyzdžiui, patikėti savo gerove, palyginę Lietuvą su kai kuriomis Afrikos, Lotynų Amerikos ar Azijos šalimis, kur daugelis žmonių dažnai turi dieną pragyventi už vieną dolerį. Palyginus su tomis šalimis, mes tikrai esame turtingi. „Bet, – neslepia R. Lazutka, – iki Europos Wohlstando mums dar labai toli.“ „Tiesa, mums ne taip toli iki, tarkim, Norvegijos gerovės, nei iki mūsų „gerbūvio“ kai kurioms varganoms Afrikos šalims“, - su pasitenkinimu aiškina vienam laikraščiui Lietuvos ekonomistas. Taigi, kitaip tariant, mes būtume turtingi, jeigu įsikurtume Afrikoje. Tačiau mes esame „ubagai“, nes gyvename Europoje.
Ekonomistas taip pat neslepia, kad naujasis Pasaulio banko reitingas neturi nieko bendro su vidutinės Lietuvos šeimos, kuri paprastai vargiai suduria galą su galu, materialine padėtimi. Juk mes turime vieną mažiausių Europos Sąjungoje vidutinį darbo užmokestį, jau nekalbant apie minimalius darbo užmokesčius ar pensijas. Pavyzdžiui, didelių ekonominių problemų patiriančioje Graikijoje atlyginimai yra kelis kartus didesni nei mūsų šalyje. Be to, oficialūs skaičiai skelbia, kad daugiau nei 20 proc. piliečių mūsų šalyje apskritai gyvena žemiau skurdo ribos. Tad nenuostabu, kad iš „turtingos“ Lietuvos į Vakarus ieškoti duonos kąsnio pabėgo daugiau kaip pusė milijono piliečių. Gal būtent todėl taip šoktelėjo BVP „vienam snukiui“, kad tiek mažai šių „snukių“ liko Lietuvoje?
Ar tikrai taip buvo - mes nežinome. Prie statistikos nebekibkime, nes, kaip žinome, skaičiai nemeluoja. Mes, bent jau pagal Pasaulio banko statistiką, esame turtingi, o jeigu mes to nejaučiame, tai dėl tos priežasties, kaip teisingai pastebėjo R. Lazutka, kad kartu sukurtas BVP vėliau labai netolygiai pasiskirsto tarp atskirų asmenų ir socialinių grupių. Ankstesnės vyriausybės praktikavo liberalią ekonominę politiką, kuri perdėtai atsižvelgdavo į verslininkų ir darbdavių, ir per mažai - į darbuotojų interesus. Kaip to pasekmė - statistiškai mes esame turtingi, kadangi Lietuvoje turime pakankamai monopolininkų, įvairių oligarchinių grupių, truputį Vakarų bankų, kurie ir gadina bendrą realią visuomenės gerovės statistiką.
Tokiais atvejais sakoma: „Yra tiesa ir yra statistika.“ Bent jau galime džiaugtis, kad „kietoje“ Lietuvos ekonominėje realybėje bent virtualiai galime jaustis turtingi.
Tadeuš Andžejevski