Dabartinis įstatymas numato, kad vaikas įgaliotų pareigūnų gali būti nedelsiant paimtas iš šeimos, jeigu tėvas ar motina, naudojantys smurtą ar kitaip keliantys grėsmę vaikui, piktnaudžiauja savo tėvų valdžia ir dėl to kyla reali grėsmė vaiko gyvybei ar sveikatai. R. Šalaševičiūtė siūlo išplėsti aplinkybių, kurioms esant vaikas gali būti atimtas iš tėvų, sąrašą. Be to, ji nori, kad policija galėtų tai padaryti pati, be Vaikų teisių apsaugos tarnybos specialistų dalyvavimo. Tokiu atveju atžalos atėmimo iš tėvų priežastimi gali tapti tokie mįslingi teiginiai, kaip pavyzdžiui, „kai tėvai vengia savo pareigos auklėti vaiką“ ar „piktnaudžiauja tėvų valdžia“. Ką reiškia „vengia“ arba „piktnaudžiauja“? Suprask, kaip nori.

R. Šalaševičiūtė yra žinoma dėl to, kad pasisako už skandinavišką auklėjimo šeimoje modelį, kuris yra labai ideologizuotas ir, nepaisant iliuzijų, slegiantis šeimos instituciją. Šių metų pavasarį viename interviu, gindama šį modelį, R. Šalaševičiūtė pripažino, kad jei Lietuvos socialinės rizikos šeimos pasirodytų Norvegijos teritorijoje, kur galioja šios valstybės jurisdikcija, be jokios abejonės norvegai atimtų visus jų vaikus. Beje, tokių vaikų Lietuvoje yra 26 tūkstančiai. Socialdemokratų parlamentarė teigia, kad Skandinavijos sistema yra modernesnė ir progresyvesnė. Lietuvoje vaikas gali būti paimtas, jeigu yra apleistas, marinamas badu, šąla, visiškai nelanko mokyklos, tuo tarpu Norvegijoje užtenka tik signalo, kad buvo taikytas smurtas prieš žmoną. „Ten nereikia net smurto prieš vaikus, kad teisė leistų atimti jį iš tėvų“, - teigia afirmuojanti Norvegijos sprendimus lietuviškoji jų pasekėja.

„Skandinavijoje vaikus saugantys įstatymai yra labai griežti, draudžia ne tik fizinį, bet ir psichologinį smurtą“, - teigia R. Šalaševičiūtė ir tuo pačiu pripažįsta skandinaviško modelio pranašumą prieš lietuviškąjį. O tas pranašumas yra pačiame požiūryje į šeimą, šeimos santykius, kuriuos kaimyninėse šiaurės valstybėse kurti ir tvarkyti lygiateisiškai gali ir nepilnametis vaikas. Jeigu neliečiamajam paaugliui šeimoje kažkas neįtiktų, jis turi teisę įskųsti savo tėvus įstaigai, kuri klausimą skubiai ir griežtai išnagrinės, atims iš tėvų teises, jei pamanys, kad tai teisinga. „Skandinavų, tarp jų ir norvegų, požiūris yra toks, kad jeigu šeima vaikui nesuteikia saugumo ir neužtikrina jo teisių, tai pakanka menkiausio pažeidimo, kuris parodytų, kad ateityje vaikas gali jaustis nesaugus šeimoje, ir pagal jų nuostatas galima atimti vaiką“, - aiškina lietuviams aukštus Skandinavijos standartus Seimo narė.

Na, iš tiesų aukšti standartai. Pakanka perspektyvos - ir vaikų nėra. Ir šios perspektyvos atsitinka, kaip matome žiniasklaidoje, vis dažniau. Pavyzdžiui, tėvai neteko darbo, todėl ateityje negali užtikrinti vaikams padoraus pragyvenimo lygio. Tada įstaiga žino, ką daryti. Ir daro. Anomalijų tokios „progresyvios“ teisės dirvoje yra daug daugiau. Vaikai, pavyzdžiui, atimami iš tėvų dėl menkų priežasčių ir atiduodami auklėti... gėjams. Ar tai ne progresas? Lyg ir kovojama su smurtu šeimoje, o iš vaiko atimamos pagrindinės teisės - naikinamas tėvų autoritetas, griaunami šeimos ryšiai.

Gerai, kad šiuo atveju vyriausybei pakako proto neiti į šiaurę...

Tadeuš Andžejevski