Nejuokauju. Sužinojusi, kad už kiekvieną teismo sprendimo dėl šių lentelių nukabinimo nevykdymo dieną direktorei gresia 1 tūkst. litų dydžio bauda arba laisvės atėmimas, pagalvojau: „Pagaliau baigsis ta nelemta kova dėl lentelių tarp užsispyrusios lenkų mažumos ir represijas vykdančios valstybės“. Nepriklausomoje Lietuvoje tai bus pirmasis politinis kalinys, o toks kalinys yra tikras lobis. Į mus žiūrės visa Europa, kurioje tas, kas Lietuvoje laikoma nusikaltimu, ten laikoma normaliomis pilietinėmis laisvėmis ir teisėmis. O kaip apstulbs „Amnesty International” atstovai!

Žinau, kad direktorei nėra juokinga, dar mažiau juoko susiklosčiusi padėtis turėtų kelti Lietuvos teisėsaugos institucijoms, kurios pačios sau paspendė spąstus. Liuciną Kotlovską kaip fizinį asmenį įskųsdamos teismui ir leisdamos pasirinkti tarp itin didelių baudų mokėjimo iš savo kišenės (verčiau reikia kalbėti apie antstolių išreikalautinas sumas) ir laisvės atėmimo bausmės, jos parodo, kad Lietuvos teisėsauga dirba imdamasi represijų. Puikumėlis!

Jei būčiau atsakovė, leisčiau antrankius man uždėti jau teismo posėdžių salėje, vos pasibaigus gegužės 16 d. suplanuotam teismo posėdžiui. Tai bus tokia gėda Lietuvai! Po tokios kompromitacijos, reikia manyti, darbai rengiant nelaimingą Tautinių mažumų įstatymą pajudės neįtikėtinu greičiu (o gal netgi ratifikuosime Europos regioninių arba tautinių mažumų kalbų chartiją). Neabejoju, kad įstatymas leis viešuosius užrašus teikti tautinių mažumų kalbomis... Nebent mūsų politikai užsispirs, kad Lietuva ir toliau turi likti Europos užkampiu, kuriame „Lietuvos žemių etniniai pavadinimai“ saugomi nuo „nielietuviškų rašmenų“  sodinant žmones į kalėjimą.

Mano pomėgis yra daryti nuotraukas kiekvienąkart, kai matau dvikalbius užrašus – kad ir kur bebūčiau. Daug jų turiu, netgi parodai užtektų: iš Vengrijos, Suomijos, Vokietijos, Lenkijos. Pietų Tirolyje pasidariau netgi trikalbių pavadinimų – italų, vokiečių ir ladinų kalbomis - nuotraukų. Iš Singapūro atvežiau labai daug nuotraukų, ant kurių puikuojasi .... penkiakalbės lentelės. Bet juk mums, unikaliai Europos valstybei, kažkokia laukinė Azija nėra tinkamas pavyzdys, ką? „Esame unikalūs! Mes ir mūsų kalba jau seniai turėjome būti įtrauki į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą“ – skelbia komisija, kurią sudaro LR Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės nariai. Mano nuomone, sutikti sėsti į kalėjimą verta taip pat siekiant šią grupę įtikinti, kad neverta ieškoti grėsmių ten, kur jų nėra.

Lucyna Schiller