Nieko keista, juk Jonas Paulius II buvo išskirtinis ir visų gerbiamas popiežius. Greičiausia naujųjų amžių istorijoje kanonizacija įvyks, jei Vatikano gydytojai oficialiai pripažins antrąjį lenko popiežiaus stebuklą.

Jei taip įvyks, kardinolas Karol Józef Wojtyła bus naujųjų amžių istorijoje greičiausiai kanonizacijos sulaukęs šventasis, „aplenkdamas" 1975 m. mirusįjį Opus Dei įkūrėją Josemaría Escrivá de Balaguer, kurio kelias į šventumą truko 27 metus. Stebuklas, dėl kurio Jonas Paulius II gali būti paskelbtas šventuoju, buvo patvirtintas Vatikano kongregacijos šventųjų reikalams.

Dabar belieka sulaukti teologų nuomonės, kurie turėtų patvirtinti, kad stebuklą padarė Karol Wojtyła, bei kardinolų patvirtinimo. Galiausiai dekretą turėtų pasirašyti popiežius Pranciškus. Pagal kanonizacijos tvarką Bažnyčia turi patvirtinti vieną stebuklą tam, kad asmuo būtų paskelbtas palaimintuoju, ir dar vieną tam, kad asmeniui būtų suteiktas šventojo titulas. Palaimintuoju Joną Paulių II Vatikanas paskelbė po to, kai buvo pripažinta, kad jis įvykdė stebuklą išgydydamas Parkinsono liga sirgusią prancūzų vienuolę.

Apie antrąjį stebuklą skelbiama nedaug, nors puse lūpų kalbama apie stebuklingą moters išgydymą tą vakarą, kurį Jonas Paulius II buvo paskelbtas palaimintuoju, t.y. 2011 m. gegužės 1 d. Galima sakyti, kad itin trumpas iš Lenkijos kilusio popiežiaus paskelbimo šventuoju laikotarpis nėra atsitiktinis, juk jis padarė nepaprastai daug ne tik Bažnyčiai, bet ir visam pasauliui.

Jono Pauliaus II palikimas – įspūdingas. Jam būnant popiežiumi, Dievo Gailestingumo kultas išplito labai plačiai, šis kultas tapo svarbiausiu šių laikų teologijos istorijoje. Vilniuje gyvenusios šv. Faustinos pastangomis šis kultas paplito po visą pasaulį. Dėl to Vilnius buvo miestas, itin artimas popiežiui. 1993 m. rugsėjo 5 d. viešėdamas Vilniuje, jis pasakė: „Niekad nesu buvęs Vilniuje. Atvykau čia pirmąkart. Sykiu galiu pasakyti, kad visą savo gyvenimą, bent nuo to laiko, kai tapau sąmoningu asmeniu, nuolat buvau čia. Buvau čia mintyse ir savo širdimi, netgi visa savo esybe, bent jau jos ypatingąja dalimi. Niekas nepasikeitė man būnant Romoje, gal netgi suintensyvėjo".

Kas teliko iš didžio popiežiaus mokymo? Koks jo svarbiausias tikslas? Be jokios abejonės, kurti gyvenimo civilizaciją. Tai itin svarbu dabar, kai vis plačiau kalbama apie gyvenimą, abortus ar eutanaziją. Lietuvoje, dėl LLRA parlamentarų veiksmų, Seime vėl pradėta diskutuoti pradėto gyvenimo apsaugos tema. Nuo pat pradžių šie Seimo nariai buvo užpulti liberalios žiniasklaidos priemonių ir laisvų pažiūrų politikų.

Tačiau, kas yra nemaloniausia, juos sukritikavo ir krikščioniais save laikantys asmenys. O juk tas, apie kurį skelbiama "Santo subito!", enciklikoje Evangelium Vitae aiškiai išdėstė: „Negalima taikyti neteisingos teisės nutraukti neštumą, teisės į eutanaziją, taip pat negalima skatinti palankaus požiūrio į tokią teisę, negalima jos remti balsuojant". Tokį mokymą girdime, bet ar išgirstame?

Dr. Bogusław Rogalski

EKR tarptautinių reikalų patarėjas Europos Parlamente