Mūsų bus 4 tūkstančiai, – pasipūtėliškai skelbė labiausiai pasipiktinęs filosofas ir signataras, tautinis atsivertėlis ir gatvės radikalas Romualdas Ozolas.

Žodžiu, renginys turėjo būti triukšmingas, grėsmingas, piktas ir gausus, bet štai pavasarinis lietutis pašlakstė, vėjelis papūtė ir... problema. Kaip žinia, dauguma protestuotojų į panašaus pobūdžio mitingus ateina užsimaukšlinę megztas beretes, kurios, kaip žinia, nėra atsparios vandeniui. Esant tokiam orui jos gali sudrėkti, o ir vėjelis gali perpūsti ir išvesti „patriotą" iš rikiuotės. Ne viskas taip paprasta. Noriu pasakyti: „skystokai, ponai, išėjo". Policija ruošėsi minioms, o čia staiga 500 žmonių susirinko.

Beretės buvo juodos (bent jau tų iš pirmųjų eilių) puikios, rinktinės medžiagos, tad jų nešiotojai, neišsigandę gamtos išdaigų, žvaliai ėmėsi protestuoti. Kadangi vienam teko rėkauti už penkis, tai ir žvarbus oras netrukdė. Uoliausieji netgi įšilo, nes reikėjo ir rėkti visomis išgalėmis, ir mojuoti plakatais, kurių užrašai grėsmingai skelbė: „Vilniaus krašto polonizacijai – ne", „Apginkime protėvių žemę", „Reikalauk grąžinti Punsko kraštą" ir pan. Ne ką mažiau pompastiškos, ryžtingos ir užgaulios buvo oratorių kalbos. Kalbantieji žodį valdė meistriškai. Visų ugningų kalbų tema - vis ta pati, kaip manta buvo kartojama: „LLRA nuo valdžios nušalinti, o geriausiai išvis uždrausti ir, jei rusai leis, į Sibirą ištremti".

Ne, ne, ne ir dar kartą ne. „Patriotai" visai nėra antidemokratiški. Jie netgi palaiko demokratijos idėją, tik, kaip būtų pasakęs Silvesterio Chencinskio (Sylwester Chęciński) komedijos „Tik savi" (len. „Sami swoi") pagrindinis herojus V. Kargul – „karts nuo karto". Kai demokratijos palaikymas sutampa su jų siekiais. Suprantama, juk demokratija negali būti siejama vien su LLRA, kuriai radikalai bando uždrausti atstovauti savo rinkėjams. Akiplėšiškumo viršūnė – Lietuvos lenkai dar turi kažkokių lūkesčių. Tačiau su minėtais lūkesčiais tautininkai irgi turi sunkumų. Kartais jie teigia, kad lenkai užsidaro gete ir nenori integruotis į Lietuvos gyvenimą, tačiau, kai pastarieji išėjo iš geto, laimėjo rinkimus ir integravosi aukščiausiame įmanomame lygmenyje, radikalų retorika akimirksnių pasikeitė: „Nušalinti, izoliuoti, uždrausti, uždaryti," – staiga išgirstame naujų reikalavimų.

Panašu, kad isterija vis labiau plis. Mat gegužės pradžioje vyriausybė ketina pateikti seimui įstatymo projektą dėl pavardžių rašymo lietuviškais rašmenimis. Radikalams tai didžiausia išdavystė, mirtinas smūgis į seniausios indoeuropiečių kalbos pagrindą. Tai užtrauks Lietuvai didžiules nelaimes – šalies dezintegraciją, okupaciją ir išgrobstymą, na ir dar 10 Biblijos prakeiksmų.

Ak, tas pavasario apgaulingas lietutis. Visai netikėtai sugriovė gatvės „patriotų" planus. Dabar gali sau dainuoti: „(...) būtume laimėję, bet.... lietus sutrukdė...".

Tadeuš Andžejevski