Tiesą sakant, tie vėliavnešiai – pavyzdžiui Romualdas Ozolas – patys daugelį metų buvo apsigaubę purpuru, padabintu pjautuvu ir kūju. Nuo Kirkilo ir Bernatonio minėtas politinis veikėjas skiriasi tuo, kad jie – neišsižadėję savo praeities – įeis į istoriją kaip politikai reformatoriai, kurie vedė nepriklausomą Lietuvą į euroatlantines ir europines struktūras. Tuo tarpu Ozolas, savo ilgametę narystę LKP aiškindamas siekiu komunistinį aparatą sužlugdyti iš vidaus, iki šiol sielos gelmėse liko komunistiniu aparatininku. Iš jo lūpų sklinda skambūs žodžiai apie tėvynę, patriotizmą ir tautą, tačiau jis nė kiek  nepasitiki tauta. Ozolas mielai nustumtų tautą į iš nusistatymų, fobijų bei netolerancijos suręstus apkasus. Tegul tauta tupi apkasuose ir įsiklauso, iš kurios pusės atžygiuoja... Lenkija - „didžiausias Lietuvos pavojus“.

Tiesa yra ta, kad didžiausią pavojų Lietuvai kelia asmenys, kurie dabartinę Lietuvą bando sutramdyti, užsiropšti ir šuoliuoti link nacionalizmo, jų vadinamo patriotizmu. Skirtumą tarp šių dviejų sąvokų taikliai apibrėžė Šarlis de Golis: „Patriotizmas – tai meilė savo tautai, nacionalizmas – tai neapykanta visoms kitoms tautoms“.

Šiandien patriotizmas - tai ne mojavimas kalaviju, o teigiamų pokyčių skatinimas savo šalyje. Pavyzdžiui, valdančiųjų planuojamas pritarimas leisti dokumentuose rašyti pavardes (ir vardus) originalo kalba. „Toks pataikavimas lenkų tautinei mažumai bei lietuvių tautos teisių paniekinimas, tai grėsmė lietuvių kalbai ir Lietuvos teritoriniam vientisumui“ – baugina Ozolo aplinkos aktyvistų grupelė.  Kaip malonu tokios isterijos fone išgirsti blaivią teisingumo ministro Juozo Bernatonio reakciją: „Tai ne tautinių mažumų, o kalbos klausimas.“. Ir argumentas, kad liberalizacija bus naudinga pirmiausia už užsieniečių ištekėjusioms lietuvaitėms, kurioms Lietuvoje iškraipomos pavardės. O ko yra vertas Gedimino Kirkilo, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojo, atsakas: Ozolo aplinkos asmenims jis patarė, užuot vadinus lenkų tautinę mažumą lietuvių kalbos naikintoja, užsiimti lietuvių kalbos puoselėjimu – pvz., kalbos apsauga nuo interneto naujadarų. Jei jau jie žūtbūt nori kažką nuo kažko ginti, Kirkilas siūlo ginti knygų leidybą ir žiniasklaidą nuo didelių mokesčių.

Įspūdinga! Užuot koketavę su nacionalistais, ką vis dažniau daro prezidentė Dalia Grybauskaitė, socialdemokratai jiems priešinasi. Būti tokiais drąsuoliais įpareigoja koaliciniai susitarimai su Lietuvos lenkų rinkimų akcija, tačiau esu įsitikinusi, kad tokios pozicijos laikymasis bus naudingas tiek socialdemokratams, tiek visai Lietuvai. Tai įvertins lietuvaitės (ir jų vaikai), iki šiol beprasmiškai kovojančios su valdžios institucijomis dėl taisyklingos užsieniečio vyro pavardės rašymo. Toms atkakliausioms niekas nebesiūlys... atsisakyti Lietuvos pilietybės. Socialdemokratai didele problema nevadina tai, kad pasinaudoti teise taisyklingai užrašyti pavardę galės ir Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų atstovai... Nors ne visi. Paskutiniame apkasuose sėdinčių asmenų surengtame mitinge buvo, rodos, pastebėtas Gediminas Paviržis.

Lucyna Schiller