Tyrimo metu Kardifo universiteto Žmogaus raidos mokslo centro vyresniosios dėstytojos dr. Sarah Gerson komanda, pasitelkusi neurografines technologijas, 18 mėnesių stebėjo ketverių-aštuonerių metų vaikų smegenų veiklą jiems žaidžiant su „Barbie“ lėlėmis. Analizuojant rezultatus pastebėta, kad net kai mergaitės ir berniukai su lėlėmis žaidžia vieni, suaktyvėja jų smegenų dalis, susijusi su socialinės informacijos apdorojimu.
Anot mokslų daktarės, iki šiol apie smegenų veiklą žaidžiant buvo žinoma nedaug, o šie nauji rezultatai patvirtina vaidmenų žaidimo naudą analizuojant smegenų veiklą žaidžiant. „Kai vaikas žaidžia su lėlėmis, jis mokosi bendravimo. Net ir žaisdamas vienas, įsivaizduodamas įvairias problemas, vaikas gali pagalvoti, kaip tam tikroje sukurtoje situacijoje galėtų jaustis draugas, – pasakoja dr. S. Gerson. – Be to, vaidmenų žaidimai padeda įsijausti į įvairias scenas, kurti situacijas, kurios gali atrodyti paprastos, tačiau suteikia galimybių vaikui lavinti socialinius ir emocinius įgūdžius. Įvairios lėlės, tokios kaip „Barbie“, turi daug įvairių personažų, skirtingų profesijų, lėlių su negalia ar sergančiųjų skirtingomis ligomis. Tai padeda vaikams susitapatinti, suprasti skirtingus poreikius ir charakterius bei kurti naujus scenarijus.“
Lietuvoje – pirmenybė lavinamiesiems žaidimams
Nors išsamių tyrimų apie tai, kaip keitėsi Lietuvos vaikų žaislai ir žaidimai, nėra, pastebima bendra pasaulinė tendencija, tikina Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos mokslininkė dr. Milda Brėdikytė. Tyrimai atskleidžia, kad šiuolaikiniai vaikai vis mažiau žaidžia vaidmenų žaidimus, tačiau jie svarbūs formuojant bendruosius gebėjimus: kūrybiškumą, motyvaciją, vaizduotę, valią, savireguliacija, empatiją.
„Lietuvoje tėvai vaikams dažniau renka lavinamuosius žaidimus, nesvarbu, kokio amžiaus yra jų sūnus ar dukra. Vis dėlto mokslininkai ragina nepamiršti, kad dauguma tokių žaidimų ugdo specializuotus įgūdžius ir apriboja vaikų galimybes tyrinėti, pažinti, suprasti pasaulį, perprasti žmonių tarpusavio santykių taisykles bei išmokti jas taikyti patiems. Ikimokyklinio amžiaus vaikai daugiausiai mokosi stebėdami, klausydamiesi, mėgdžiodami žmones, ir viską patys išbandydami bendrai kuriamų žaidimų metu. Vaidmenų ir režisūriniai žaidimai tik iš šalies atrodo nesudėtingi, bet iš tiesų jie iš vaikų pareikalauja labai didelių pastangų, ypatingai, kai žaidžia du ir daugiau vaikų. Vaikai turi sukurti žaidimą tarsi „iš nieko“, susitarti dėl žaidimo temos, priemonių, vaidmenų, derinti veiksmus tarpusavyje, drauge plėtoti įvykius“, – pasakoja M. Brėdikytė.
Žaisti pagal vaiko sukurtas taisykles
Trijų vaikų mama, aktorė, edukuotoja Kristina Savickytė tikina, kad vaidmenų žaidimai jai artimi ne tik dėl profesijos, bet ir naudos vaikams. Mat jie padeda auginti empatijos ir socialinių įgūdžių raumenis. Todėl, anot aktorės, būtina atliepti vaiko norą žaisti drauge, tačiau nekontroliuoti jo sukurtų scenarijų.
„Laikausi nuomonės, kad tėvai neturi diktuoti vaikams, ką žaisti, ir, tuo labiau reguliuoti, kokius žaislus turėti, o kokių – ne (išskyrus ekrano laiko ir amžiaus cenzo ribojimus). Kai tėvai žaidžia su vaiku, nereikėtų nuolat siūlyti, kaip patobulinti žaidimą. Pravarčiau žaisti pagal vaiko sukurtas taisykles. Leiskime vaikams būti situacijos šeimininkais ir žaidimo dirigentais, – ragina K. Savickytė. – Mano vaikai turėjo ir madingų savo laikui žaislų, ir tokių, kurie leidžia daugiau įsivaizduoti ir kurti. Man patinka, kai žaislas tampa ne tik žaidimo įrankiu, bet neša ir žinutę apie skirtingus mūsų visuomenės narius, pavyzdžiui, neįgaliojo vėžimėlyje esančios lėlės, lėlės su kojos protezu, sergančios alopecija ar baltme padeda inicijuoti temas pokalbiui šeimoje. Vertinu progas kalbėtis su vaikais, ypač apie tai, ką sukuria paprasta kasdienė patirtis. Tai būdas perduoti vertybes, akcentuoti šeimai svarbiausius dalykus ir taip parodyti vaikui, kad visomis temomis kalbėtis yra saugu.“
Dešimt patarimų, kaip ugdyti vaikų empatiją
- Skatinkite laisvą žaidimą su lėlėmis ir įsiklausykite. Siūlykite įvairias lėles ir įsiklausykite į vaikų žaidimą, kad suprastumėte jų pomėgius, rūpesčius ir nemėgstamus dalykus.
- Kalbėkite apie jausmus. Klauskite savo vaikų, kaip jie jaučiasi, kalbėkite apie emocijas ir leiskite jiems parodyti savąsias.
- Išplėskite horizontus. Siūlykite savo vaikams įvairias lėlės su skirtingomis odos spalvomis, lytimis ar negaliomis.
- Padarykite jausmų korteles. Padarykite korteles su pagrindinėmis emocijomis, tokiomis kaip laimė, liūdesys, baimė, meilė, pavydas ir kitomis ir paverskite tai žaidimu: kiekvienas šeimos narys išsitraukia kortelę ir ją atvaizduoja naudodamas tik savo veidą ir kūną, be jokių garsų ar žodžių.
- Naudokite dviejų malonių veiksmų taisyklę. Bent du kartus per dieną pasakykite arba padarykite kažką malonaus, kalbėkite apie tai, kaip atrodo gerumas.
- Skatinkite vaiko rūpestį kitais. Ieškokite galimybių, kaip vaikas galėtų parodyti rūpestį, pavyzdžiui, pašerti šeimos augintinį, atnešti sausainių kaimynui, surinkti drabužius, žaislus ir atiduoti skurdžiau besiverčiantiems.
- Girkite ir prašykite įtraukdami daiktavardžius. Klausimas „Ar būsi pagalbininkas?“ kur kas paveikesnis nei klausimas „Ar padėsi?“.
- Pildykite gerumo dėžutę. Paraginkite vaikus stebėti malonius veiksmus, kuriuos atlieka kiti, juos užrašyti ar nupiešti veiksmą ant lapelio, jį įmesti į gerumo dėžutę. Vėliau kartu su šeima perskaitykite gerumo atradimus ir pasidžiaukite jais.
- Žaiskite gerumo ir empatijos žaidimus. Žaisdami su lėlėmis užduokite vaikui klausimus, kurie padės suprasti, kas vyksta jūsų vaiko galvoje: „Kas lėlę džiugina?“, „Kaip būtų galima pralinksminti lėlės draugą?“, „Kaip manai, kodėl lėlei skauda?“.
- Naudokite lėles empatijai ugdyti. Paraginkite savo vaikus paguosti ir nuraminti savo lėles. Kuo daugiau vaikai praktikuos gerumą, tuo didesnė tikimybė, kad jie supras jo vertę.
Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas publikuotas šių metų spalio 1 dieną. Tyrimo metu buvo stebima 42 vaikų nuo 4 iki 8 metų amžiaus (20 berniukų ir 22 mergaičių) smegenų veikla žaidžiant lėlėmis. Rezultatai surinkti iš 33 vaikų tyrimo rezultatų.
