Skysčių reikia, bet ne per daug

Kojų tinimas – viena dažniausių ir gana įprastų problemų nėštumo metu. Pirmiausia dėl to, kad su kiekvienu nėštumo mėnesiu gimda spaudžia pilvo srities kraujagysles, todėl trinka kraujotaka. „Eurovaistinės“ farmacijos specialistė Elvyra Ramaškienė sako, kad ir pradėję gausiau kauptis skysčiai nėščiosios organizme yra normalus reiškinys, tiesa, pastebėjus, kad ima tinti visas kūnas, skubiai reikėtų kreiptis į gydytoją.

„Nėštumo metu inkstai ima veikti sunkiau ir silpniau nei įprastai, todėl reikėtų labai atsakingai vartoti skysčius. Karštą vasaros dieną nėščiai moteriai būtina gerti užtektinai vandens, tačiau jo reikėtų gerti ne daugiau nei įprastai. Be to, patariama labai riboti aštraus ir sūraus maisto vartojimą ir visų inkstų veiklą aktyvinančių produktų valgymą“, – pataria vaistininkė ir pažymi, kad skysčių perteklių gali lemti ir per dieną suvalgytas visas arbūzas ar maišelis agurkų.

Svarbiausias patarimas – stebėti, kaip keičiasi kasdieniai įpročiai nuo įprastų. Pasak specialistės, suvartojus daugiau skysčių, reikėtų atitinkamai dažniau ir šlapintis. O jei pastebėjote, kad šlapinatės mažiau nei įprasta, sutino ne tik kojos, bet užkrito akių vokai, rankų pirštai, tai jau gali būti pirmieji požymiai, kad ne viskas gerai ir reikėtų kreiptis į gydytoją.

Saulė nėščiųjų nelepina

Nėščių moterų organizmas ypač jautriai reaguoja į saulę, rašoma pranešime spaudai. Nors nėščiosioms kaitintis saulėje nerekomenduojama ir daugelis tą žino, vasarą nėščios moterys gali nudegti ir išėjusios pasivaikščioti debesuotą dieną. Todėl vasarą itin svarbu pasirūpinti kasdiene apsauga nuo saulės.

„Dėl sutrikusios hormonų veiklos, net tuo atveju, kai tiesioginiai saulės spinduliai veikia per debesis, gerokai padidėja pigmentinių dėmių tikimybė. Nėštumo laikotarpiu saulė gali išryškinti ir jau esamas pigmentines dėmes“, – sako E. Ramaškienė ir atkreipia dėmesį, kad užtikrinus optimalų folio rūgšties kiekį organizme, pigmentinių dėmių atsiradimo rizika taip pat gali sumažėti.

Karštą saulėtą dieną nėščiosioms reikėtų saugotis ir perkaitimo. „Didėjant nėštumui perkaitimas būsimai mamai vis pavojingesnis – gali padidėti kraujo spaudimas, atsirasti nėščiųjų hipertenzija, kili kraujo krešėjimo, kepenų ir inkstų funkcijos sutrikimai, traukuliai, o tai grėsmingos būklės tiek būsimai mamai, tiek vaisiui“, – išskiria „Eurovaistinės“ sprecialistė ir pataria kuo mažiau būti tiesioginiuose saulės spinduliuose, dėvėti galvos apdangalus.

Papildomi vitaminai – tik su konsultacija

Nėštumo ir žindymo laikotarpiais nuolat be jokio sustojimo savarankiškai vartoti vitaminų ir mikroelementų visai nereikia. Netgi priešingai, pasak „Eurovaistinės“ specialistės, juos vartoti reikėtų su pertraukomis, tikslingai, geriausia, su gydytojo ar vaistininko rekomendacija. Ypač vasarą, kai naudingų vitaminų ir mineralų jau gaunama iš maisto produktų, šviežių vaisių ir daržovių.

„Netinkamų nėščiajai vitaminų vartojimas ir įgautas kurio nors elemento perteklius gali pakenkti besilaukiančiai moteriai labiau nei jų stygius. Todėl tikrai verta reguliariai atlikti kraujo tyrimus ir su specialistų priežiūra reguliuoti elementų rodiklius organizme“, – pataria specialistė.

Kraujo tyrimai padės išvengti ir elementų stygiaus, kurie ypač svarbūs vaisiaus vystymuisi. E. Ramaškienė išskiria, kad folio rūgšties trūkumas gali sukelti vaisiaus stuburo defektus, o dėl geležies stygiaus besilaukianti moteris gali susirgti nėščiųjų mažakraujyste, lemiančia tai, kad vaisius negauna pakankamai deguonies. Naudinga pasirūpinti vitamino D norma, kuris gerina vaisiaus augimą, taip pat jodu, nes jo trūkumas gali sukelti vaisiaus nervų sistemos ir smegenų raidos sutrikimus.

O štai vitamino A kiekį reikia labai tiksliai įvertinti: nors jis svarbus kaulų ir dantų formavimuisi, tačiau šio vitamino perteklius padidina apsigimimų riziką. Nėščiajai reikėtų mažinti kofeino kiekį ar bent jau vengti kavos gėrimo kartu su maistu. Kava ir arbata mažina geležies įsisavinimą, todėl šiuos gėrimus geriau rinktis tarp valgymų.