Raudonu lūpdažiu pasidažiusi moteris demonstruoja atvirą moterišką jėgą, o avėdama aukštakulnius ji pakyla aukščiau, eina tiesiau.

Nuo senų laikų raudona spalva buvo laikoma nemirtingumo simboliu. Šumerai išrado raudonus dažus, o senovės Egipto moteris laidodavo su pilnais indais raudonų lūpų dažų.

Marija Antuanetė ir Elžbieta I, noriai dažydamos lūpas ryškiai raudona spalva, suteikė jai karališkumo. Raudonai dažydamasi lūpas moteris gali jaustis ne nuodėmingąja, o karaliene.

Tiek raudonos lūpos, tiek aukštakulniai suteikia moterims trūkstamos jėgos, pasitikėjimo savimi. Aukšti kulnai suteikia ūgio, o šis siejamas su galia. Dažnai moteriai aukštakulniai suteikia galimybę žvelgti tiesiai vyrui į akis.

Tiesiogiai aukštakulniai simbolizuoja seksualumą: jais avinčios moters kojos atrodo ilgesnės ir lieknesnės, nugara išsiriečia. Tai – akimirksniu atpažįstamas moteriškumas.

Moteris, avinti aukštakulnius, pripažįsta savo seksualumą ir tarsi sako: „Esu verta būti pastebėta."

Tiesa, yra manančių, kad avėdama aukštakulniais moteris yra pažeidžiama fiziškai. Ji negali bėgti, o žingsniai sutrumpėja. Nors ankstyvosios feministės aukštakulnius laikė modernia pėdų luošinimo forma, šiuolaikinė moteris linkusi paversti šią grakščią negalią savo jėga: „Galiu eiti, kur noriu, net ir su aukštakulniais!"