Koks buvo tavo stilius prieš tampant Monique?

Tiesą sakant, anksčiau mano stiliaus tiesiog nebuvo. Rengdavausi tai, kas man pasitaikydavo po ranka. Viskas nuo galvos iki kojų buvo labai paprasta – siauri džinsai, paprasta palaidinė ir švarkelis. Batai taip pat kuo neutralesni – aulinukai, sportbačiai, paprastos basutės. Tačiau po „X faktoriaus“ viskas kardinaliai pasikeitė, o labiausiai – mano požiūris į stilių. Išpopuliarėjus mano spinta ėmė keistis, ryškėti, po truputį verstis aukštyn kojomis. Ėmiau eksperimentuoti su išvaizda ir stiliumi, nes norisi išsiskirti minioje. Supratau, kad išskirtinė apranga suteikia daugiau „vaibo” pilkoje kasdienybėje.

Visos moterys turi silpnybę batams... O ar turi savo mylimiausius batus?

Taip, turiu savo mylimiausius aulinukus, kuriuos vadinu atlikėjo Tom Odell vardu. Aš juos pirkau devintoje ar dešimtoje klasėje, gal prieš ketverius metus, kai buvau labai stipriai „pasinešusi“ dėl Tom Odell muzikos. Tai tas pats muzikantas, kurio dainą dainavau „X faktoriuje“, buvau ir jo koncerte. Jis visada turėjo labai aiškią drabužių stilistiką. Jeigu aš labai mėgstu eksperimentuoti, tai jis visada rengiasi identiškai, keičiasi tik spalvos. Jo stiliuje visada dominuodavo koks lietpaltis ir auliniai batai. Todėl labai panašius pamačiusi „Deichmann“ iškart nusipirkau ir sėkmingai nešiojau net ketverius metus. Tai vieninteliai batai, kuriems aš esu suteikusi vardą. Nors tai paprasčiausi aulinukai, visada, kai galiu ir kai leidžia oras, aš su jais vaikštau, prisimindama šį atlikėją.

Anksčiau esi minėjusi, kad turi baimę lipti į sceną su aukštakulniais. Ar ji vis dar gaji?

Pagaliau aš išmokau vaikščioti su aukštakulniais (šypsosi). Šiandien be jų net nebeįsivaizduoju savo stiliaus scenoje! Baimė pagaliau išnyko, nes net per pasirodymus nebevengiu avėti aukštakulnių. Nors tai atrodo smulkmena, anksčiau, „X faktoriaus“ laikais, tai man buvo gana skaudi tema, gal net žeidė moteriškąjį ego. Kartais atrodė, kaip čia dabar visos moterys gali nešioti aukštakulnius, o aš – ne? Todėl dabar, kai tos baimės nebeliko, labiau pasitikiu savimi, nes avėdama aukštakulnius ir pati jaučiuosi „aukščiau“ – tarsi pakylėta. Pavyzdžiui, mano naujausiame klipe, kurį filmavome Milane, praktiškai visą laiką aš vaikščiojau ant didžiulių aukštakulnių.

Gal pati lygiuojiesi į kokią muzikos superžvaigždę? O galbūt esi panaši?

„X-faktoriaus“ laikais mane nuolat lygindavo su Ellie Goulding. Pavyzdžiui, po sekmadienio atrankų, žmonės parašydavo šimtus žinučių ir daugelis jų sakydavo, kad jiems aš esu visiška Ellie Goulding, kurią jie labai dievina. Jiems tai buvo didelis fenomenas ir didelis džiaugsmas, kad ir Lietuvoje atrado kažką panašaus į Ellie. Aš galbūt ne visiškai su tuo sutikčiau, bet yra šiokių tokių panašumų. Man jos balsas yra labai gražus ir kai žmonės mane su ja lygina – tai tiesiog garbė. Jos ankstyvas gyvenimas, kai ji dar nebuvo atlikėja, yra gana panašus į manąjį. Panašus net kelias į muziką: ji mokėsi groti instrumentais, muzika domėjosi dar ankstyvoje vaikystėje, vėliau važinėjo po įvairius konkursus. Visa tai skamba kaip iš biografijos apie mane. Net ir stilistine prasme mes labai panašios – jos nauja kampanija su „Deichmann“ aukštakulniais man labai artima, priimtina, toks aukštakulnių stilius puikiai tiktų mano sceniniam įvaizdžiui, aš ir pati nepabijojau sudrebinti savo įvaizdžio (šypsosi).

Kaip tavo stilius atspindi tavo asmenybę ir kuriamą muziką?

Mano stilius ir muzika panašūs tuo, kad aš labai mėgstu eksperimentuoti. Noriu kuo daugiau įvairovės, nes rutina gali „užmušti“ visą žavesį. Jeigu tu nuolat būsi kažkoks bohemiškas, tai taps tau rutina ir nebedžiugins. Dėl šios priežasties trečioji mano daina „Nauja istorija“ yra visiškai kitokia, negu dainos iki jos. Kitose dainose galbūt vėl priartėsiu prie anksčiau išbandyto skambesio ir ieškosiu naujų muzikinių atspalvių. Stiliuje lygiai taip pat. Vieną dieną esu labai paprasta – su džinsais ir sportbačiais – kitą dieną aš jau renkuosi įmantresnius dalykus – kosmines kelnes, didžiules platformas, „crop-top“ palaidinę, įmantresnį viršutinį drabužį. Kartais aš „bohemian chick”, kartais „rock n’roll“, o kartais tiesiog „diva“.