Agur­kų rau­gi­ni­mo se­zo­ną Mi­chai­lov­skiai iš Pa­gi­rių se­niū­ni­jos Pa­piš­kių kai­mo pra­dė­jo jau lie­pos pra­džio­je. „Po pus­an­tro mė­ne­sio jau bus ga­li­ma re­a­li­zuo­ti", - sa­ko po­nia Iri­na. Su vy­ru Ze­no­nu jau spė­jo už­raug­ti 2 to­nas šių dar­žo­vių. Agur­kai su­dė­ti į me­di­nes sta­ti­nes ir lai­ko­mi erd­via­me 70 kv. m plo­to rū­sy­je. „Čia pa­lai­ko­ma pa­sto­vi tem­pe­ra­tū­ra, to­dėl agur­kai iš­sau­go kie­tu­mą, yra traš­kūs iki pat pa­va­sa­rio. Mū­sų klien­tai tai ver­ti­na", - pa­brė­žia ir pri­du­ria, kad tų dvie­jų to­nų kar­tais ne­pa­kan­ka ir iki ko­vo, daž­nai vi­sos at­sar­gos jau bū­na pa­si­bai­gu­sios.

Rau­gin­tų agur­kų pa­klau­sa

Agur­kų rau­gi­ni­mu po­nia Iri­na už­si­i­ma jau 20 me­tų. Iš pra­džių da­rė kon­ser­vus tik sau. Vė­liau, kai jos pro­duk­tus pa­mė­go vis dau­giau žmo­nių, sa­vo pro­duk­ci­ją pra­dė­jo re­a­li­zuo­ti tur­gu­je. „Klien­tų nuo­lat dau­gė­jo. Pra­dė­jo pra­šy­ti te­le­fo­no ir at­va­žiuo­da­vo tų agur­kų. Tu­rė­jo­me pa­di­din­ti plan­ta­ci­jas, o pa­ste­bė­ję, kad rau­gin­tų pro­duk­tų pa­klau­sa nuo­lat au­ga, už­so­di­no­me agur­kais dar vie­ną lau­ką", - pa­sa­ko­ja po­nia Iri­na. Da­bar mo­liū­gi­nių šei­mos na­riai noks­ta 30 arų plo­te. Tie­siog lau­ke. Nes, kaip sa­kė šei­mi­nin­kė, rau­gin­ti tin­ka tik lau­ko dar­žo agur­kai. Pa­šne­ko­vė dar­žo­ves kon­ser­vuo­ja tik iš sa­vo dar­žo, ja­me ne­nau­do­ja jo­kių che­mi­ka­lų. Net kai der­lius bū­na ne itin gau­sus, ne­per­ka ki­tų ga­min­to­jų agur­kų, nes nė­ra tik­ra, kaip jie bu­vo au­gi­na­mi ir kuo trę­šia­mi. Nors Mi­chai­lov­skiai ne­nau­do­ja jo­kių dirb­ti­nių prie­dų, ne­sku­ba re­gist­ruo­ti sa­vo ūkio kaip eko­lo­gi­nio. „No­rint tai pa­da­ry­ti rei­kia daug pa­stan­gų ir po­pie­ri­nio dar­bo. Kol kas ne­tu­ri­me tam lai­ko", - pa­ti­ki­na Pa­piš­kių ūki­nin­kai.

20 rū­šių kon­ser­vai

Mat, be rau­gin­tų agur­kų, ga­mi­na ir kon­ser­vus iš ki­tų dar­žo­vių ir vai­sių, iš­au­gin­tų sa­vo ūky­je. „Ga­li­me pa­siū­ly­ti klien­tams apie 20 rū­šių kon­ser­vų", - sa­kė po­nia Iri­na. Tai - ir rau­gin­ti ža­li po­mi­do­rai, obuo­liai, ko­pūs­tai, čes­na­kai, o taip pat - adži­ka ir krie­nai. Ūki­nin­kų iš Pa­piš­kių de­li­ka­te­sas - pi­kan­tiš­ko­sios mor­kų sa­lo­tos. Pra­dės jas tai­sy­ti po ke­lių sa­vai­čių, kai mor­kos pri­bręs. Kaip pri­si­pa­ži­no, klien­tai jau ne­kan­triai klau­si­nė­ja, ka­da sa­lo­tų ir rau­gin­tų ska­nu­my­nų at­si­ras ant pre­kys­ta­lio.

Po­nia Iri­na ver­da ir gar­džias uo­gie­nes. Tai­gi va­sa­ra - įtemp­to dar­bo lai­kas Mi­chai­lov­skių ūky­je. Nuo anks­ty­vo ry­to iki vė­ly­vo va­ka­ro abu plu­ša aukš­tai pa­si­rai­to­ję ran­ko­ves. Ten­ka pri­žiū­rė­ti ne tik dar­žo­vių lau­kus, ku­rie už­ima 1,5 ha plo­tą, bet ir ruoš­ti kon­ser­vus. „Apie tai, aks vyks­ta ša­ly­je ir pa­sau­ly­je, su­ži­no­me tik iš pa­žįs­ta­mų ir klien­tų", - juo­kau­ja pa­šne­ko­vė. Be­veik vi­są dar­bą at­lie­ka su vy­ru pa­tys. Tik lys­vėms ra­vė­ti ir der­liui rink­ti kar­tais pa­si­sam­do vie­tos gy­ven­to­jų.

„Daug kas mums pa­ta­ria plės­ti ūkį, di­din­ti ga­my­bą. Ta­čiau ta­da tu­rė­tu­me sam­dy­ti nuo­la­ti­nių dar­buo­to­jų. Ir kaip aš ga­lė­čiau kaž­kam pa­ti­kė­ti sa­vo kon­ser­vų ga­my­bą", - abe­jo­nes, kad di­des­nės ga­my­bos mas­tas ga­li tu­rė­ti nei­gia­mos įta­kos ko­ky­bei, iš­sa­kė I. Mi­chai­lov­ska­ja. Kar­tu pa­ti­ki­no, kad jiems pa­kan­ka to, ką tu­ri da­bar.

Pra­šo pa­ta­ri­mų

Sa­vo pro­duk­ci­ją re­a­li­zuo­ja Kal­va­ri­jų tur­gu­je, Pa­ši­lai­čių ūki­nin­kų tur­ge­ly­je, o kiek­vie­ną ket­vir­ta­die­nį sa­vo ska­nės­tų siū­lo Už­upio Ty­mo kvar­ta­lo tur­ga­vie­tė­je. Rau­gin­tų dar­žo­vių ir uo­gie­nių iš jų ga­li­ma įsi­gy­ti ru­de­nį ir žie­mą, o pa­va­sa­rį siū­lo anks­ty­vų­jų dar­žo­vių, va­sa­rą - švie­žių vai­sių ir dar­žo­vių. Po­nia Iri­na no­riai da­li­ja­si su klien­tais ir sa­vo pa­tir­ti­mi au­gi­nant dar­žo­ves. Pa­de­da pa­si­rink­ti veis­les, sėk­las. Ne­šykš­ti pa­ta­ri­mų dėl kon­ser­vų da­ry­mo. Ta­čiau iki ga­lo re­cep­tų, ku­riuos iš­mo­ko iš sa­vo ma­mos, nie­kam ne­at­sklei­džia. Ki­ti ko­le­gos par­da­vė­jai daž­nai pa­pra­šo pa­ta­ri­mo, ką tu­rė­tų pa­keis­ti sa­vo re­cep­tū­ro­je, nes „ta­vo per­ka, o iš ma­nęs - ne".

Mi­chai­lov­skiai sė­ja tik pa­tik­rin­tas, tra­di­ci­nes agur­kų veis­les: „Rod­ni­čok", „Sre­mia­nin", „Ala­dyn". Įsi­ti­ki­no, kad nau­jau­sios olan­dų veis­lės rau­gin­ti ne­tin­ka. Ūki­nin­kai iš pra­džių sė­ja agur­kus į šilt­na­mius. Kai dai­gai tu­ri po ke­lis la­pe­lius, per­so­di­na juos į lau­ką ga­na di­de­liu - 1 met­ro - at­stu­mu vie­ną nuo ki­to. Ku­rį lai­ką au­ga pri­deng­ti plė­ve­le, o po to bręs­ta po sau­le. Au­ga­lai re­gu­lia­riai lais­to­mi (tam nau­do­ja­mi purkš­tu­vai ir ka­pi­lia­ri­nė lais­ty­mo sis­te­ma). Pa­klaus­ti, kaip ver­ti­na šie­me­ti­nį agur­kų der­lių, ūki­nin­kai iš Pa­piš­kių sa­kė, kad per­nai tuo pat me­tu šis bu­vo kur kas ge­res­nis. Pa­vei­kė ne­se­niai sto­ję vė­ses­ni orai.

Pa­klau­sos pa­slap­tis

Pra­skleis­da­ma agur­kų rau­gi­ni­mo pa­slap­ties šy­dą po­nia Iri­na pri­si­pa­ži­no, kad rau­gia juos tra­di­ciš­kai, de­da ga­na daug kra­pų, krie­nų la­pų ir šak­nų, čes­na­kų, ąžuo­lo la­pų. Pa­ta­ria šei­mi­nin­kėms prieš rau­giant pa­mir­ky­ti agur­kus van­de­ny­je apie 2 va­lan­das. Į ža­lius agur­kus drus­kos de­da ma­žiau. Rau­gi­na ir rau­do­nus po­mi­do­rus, ta­čiau, kaip sa­kė, jie ne­tin­ka il­ges­niam lai­ky­mui. Mė­gė­jų tu­ri ir rau­gin­ti obuo­liai. „Per­nai už­rau­gė­me sep­ty­nias sta­ti­nes an­ta­ni­nių obuo­lių. Per­klo­ja­me juos šiau­dais, kad ne­su­si­dau­žy­tų. Šiau­dai su­tei­kia obuo­liams auk­si­nę spal­vą ir ru­gių kva­pą", - sa­kė po­nia Iri­na.

Rau­gin­tos dar­žo­vės - tai bū­das su­kaup­ti žie­mai vi­ta­mi­no C tur­tin­gų at­sar­gų, to­dėl Mi­chai­lov­skiai pa­ta­ria vi­siems pra­tur­tin­ti sa­vo val­gia­raš­tį rau­gin­tais pro­duk­tais. „Kai kar­tais pa­mirš­ta­me sve­čiams pa­tiek­ti sa­vo rau­gin­tų pro­duk­tų, šie ne­trun­ka pri­min­ti: „O kur jū­sų rau­gin­ti ska­nės­tai?", - juo­kau­ja pa­šne­ko­vė ir pri­du­ria, kad mėgs­ta dirb­ti ūky­je, o ruoš­da­ma kon­ser­vus įde­da į juos vi­są šir­dį. Tai vei­kiau­siai ir yra Mi­chai­lov­skių pro­duk­ci­jos pa­klau­sos pa­slap­tis.

Ivo­na Kli­ma­šev­ska