Dainavimas – ne vienintelė merginos aistra. Ji domisi masažais, mėgsta skaityti teisines, istorines knygas, detektyvus, ypač poeziją, užsiima šaudymu tire, yra aktyvi visuomenininkė: savanoriauja ne tik įvairiuose renginiuose, bet jau pusantrų metų talkina ir Lietuvos policijai.
Eglę visada žavėjo teisinė veikla. Mokydamasi dešimtoje klasėje savaitgaliais važinėdavo iš Kauno į Vilnių, kur vyko teisės paskaitų ciklas moksleiviams „Jaunojo teisininko akademija“. Užėjus į biblioteką ar knygyną, pirmiausia merginos žvilgsnis krypsta į kodeksus ar kriminologijos knygas. Šerlokas Holmsas buvo ir yra jos mėgstamiausias knygos personažas. „Mane visada traukė teisingumo ir saugumo sritys, todėl ir prisijungiau prie policijos savanorių būrio. Džiaugiuosi, kad žmonės geranoriškai į mus žiūri. Žinoma, ne visi. Tačiau dauguma džiaugiasi veikla, kurią atliekame. Savanoriai policijos pareigūnams užtikrinti teisėtvarką padeda įvairiais būdais. Daugiausia patruliuojame gatvėse, taip pat per koncertus ar didesnius renginius“, – pasakoja ji.
Ne mažiau E. Lukoševičiūtei svarbi ir veikla universitete, ESN (Erasmus Student Network) organizacijoje, prie kurios ji prisijungė nuo studijų pradžios LEU. Antrąjį semestrą mergina pradėjo eiti mentorės pareigas, kartu tapo ir projekto „Multilingual“ koordinatore. Per projektą Erasmus+ studentai moko savo gimtosios kalbos vietinius studentus. Eglė pusę metų visapusiškai rūpinosi šiuo projektu. Veiklos buvo daug, tačiau, kaip teigia mergina, ji buvo labai įdomi. „Bet įdomiausia yra mentoriauti“, – prisipažįsta studentė, kuriai tenka oro uoste pasitikti savo globojamą studentą, aprodyti jam miestą, rūpintis juo, praleisti su juo ir kitais studentais daug laiko.
„Be galo žavu, kai nuo pirmos dienos vienas kito nepažįsti, oro uoste nedrąsiai susitinki, o jau po mėnesio ar net anksčiau tampi labai gerais draugais, kurie susitinka vos ne kasdien tik tam, kad pasivaikščiotų kartu ir galėtų pasikalbėti pačiomis įvairiausiomis ir asmeniškiausiomis temomis. Tačiau visame šiame džiaugsme yra vienas liūdnas dalykas – atsisveikinimas. Po pusės metų Erasmus+ programos studentai palieka Lietuvą, o mes juos oro uoste išlydim su ašarom. Tačiau turime vilties, jog dar susitiksim, ir nenutraukiame ryšio“, – pasakoja Eglė. Ji su savo dviem studentėmis, kurios dar praeitą pavasario semestrą studijavo LEU, susirašo vos ne kiekvieną savaitę. Tai Eglei suteikia labai daug džiaugsmo. „ESN komanda išties labai nuostabi. Džiaugiuosi, jog dalyvauju šioje veikloje“, – džiaugsmo neslepia LEU studentė.
Eglė laiko nešvaisto, ne tik mylimų veiklų, bet ir svajonių turi daug. Viena jų – dainuoti. Tiesa, kaip ir kur dainuoti – ne taip svarbu. „Svarbiausia, dainuoti“, – prisipažįsta ji ir sako, jog be muzikos gyventi jai nelabai išeitų. „Muzika man padeda nusiraminti ir išreikšti visus jausmus, kuriuos tuo metu turiu savy“, – sako E. Lukoševičiūtė.
Trečiakursės gyvenime muzika buvo visada, tačiau tik kaip pomėgis, kuriuo ji retkarčiais užsiimdavo dainuodama namuose, kartais dainuodavo mokyklos koncertuose. „Šio pomėgio netobulinau, tuo metu nesupratau, ką man reiškia muzika, ir kažkokių, net mažiausių, planų, susijusių su šia veika, galvoje neturėjau. Muzikos mokyklos nelankiau ir apskritai neturiu jokio suvokimo apie natas ar muzikinius terminus“, – prisipažįsta mergina.
Daug dėmesio svarbiam pomėgiui neskyrusi mergina ilgainiui suprato, kad dainuoti labai nori. „Tai įvyko ilgiau pabuvus ant scenos ir suvokus, kokia iš tiesų muzika man yra svarbi ir kiek laimės ji man suteikia“, – sako Eglė. Atvykusi studijuoti į Vilnių ir pradėjusi lankytis karaokės vakarėliuose, pajuto, kad muzika joje vis auga, kol pagaliau visiškai užaugo. Eglė suprato, jog negali jos nustumti į šalį. Atėjo laikas užlipti ir į didesnę sceną, savo talentą parodyti didesnei auditorijai. Taip ji nusprendė sudalyvauti televizijos projekto „X faktorius“ atrankoje.
Filmavimuose mergina sako patyrusi labai daug gerų emocijų. „Projekto „X faktorius“ komanda labai miela. Kai ėjau į interviu, šiek tiek jaudinausi, nes dar niekada nebuvau kalbėjusi apie save prieš kameras. Tačiau emocijos po interviu buvo labai gražios. Tiek redaktorius, tiek operatorius buvo labai draugiški, sukūrė tokią atmosferą, kad nejaučiau jokios įtampos, priešingai – buvo labai linksma“, – prisimena ji.
„Atrankų metu, manau, visi buvo pilni emocijų ir jaudulio. Mačiau daug talentingų žmonių. Juose muzika taip pat gyvena – tai yra labai žavu. Viduje jie turi didelį ir gražų norą – dainuoti. Ir jie eina link šio noro, link savo svajonės. Jie atiduoda visą save. Tai yra nuostabu“, – šypsosi mergina.
Atrankoje Eglė atliko Whitney Houston kūrinį „I Will Always Love You“. Ši daina merginai pati artimiausia. Dėl dainos pasirinkimo ji nesijaudino ir neabejojo. E. Lukoševičiūtė įsitikinusi, kad renkantis dainą svarbiausia atsižvelgti į tai, kas yra arčiausiai širdies. „Svarbu sudainuoti kūrinį taip, kad žiūrovas tavimi tikėtų. Norint, kad taip įvyktų, turi atliekamą dainą jausti. Kitos detalės, kaip dainos lengvumas ar sunkumas, įvaizdis, kaip atrodai scenoje ir panašiai, nėra tokios svarbios, jeigu nejauti kūrinio“, – įsitikinusi mergina.
Eglė visiškai neneigia, jog dainuodama labai jaudinosi, tačiau žino, kad jaudulys yra labai sveika, jis turi būti. Po atlikto kūrinio gavusi gražių komentarų ir vienbalsį komisijos pozityvų įvertinimą, ji ne tik gavo kelialapį į kitą projekto etapą, bet ir padrąsinimą, pačių gražiausių emocijų.
LEU inf.
