Skausmas yra nemalonus jutiminis ir emocinis potyris, susijęs su esamu ar galimu audinių pažeidimu arba apibūdinamas šio pažeidimo terminais. Skausmas visuomet subjektyvus. Visiems gerai žinomas pojūtis, verčiantis ieškoti pagalbos, o ją radus, kartais ir nepateisinantis lūkesčių, nes ne visuomet skausmas yra numalšinamas.
Lietuvoje lėtinį neonkologinį skausmą patiria apie 20 proc. suaugusiųjų, iš kurių 69 proc. moterų. Stiprų ir nepakeliamą skausmą nurodo 79 proc. apklaustųjų. PSO duomenimis lėtinio skausmo paplitimas svyruoja 20-30 proc. Nustatyta, jog moterys lėtinį skausmą patiria du kartus dažniau. Onkologinį skausmą onkologinės diagnozės nustatymo metu kenčia 20-50 proc. sergančiųjų, o ligai išplitus - net 75-80 proc. ligonių. Pasaulyje kasdien nuo onkologinių ligų sukelto skausmo kenčia 4 milijonai žmonių, Lietuvoje - apie 4 tūkstančiai.
Pasak specialisto, dažniausiai vyrauja nugaros apatinės dalies ir sąnarių lėtiniai skausmai, taip pat dažnas galvos skausmas, diabetinės neuropatijos, ŽIV sukeltas lėtinis skausmas.
Lėtinis skausmas apibūdinamas kaip skausmas, besitęsiantis ilgiau nei 3 mėnesius ar nesibaigiantis, sugijus pažeistam audiniui, ilgainiui tampa savarankiška liga. Anesteziologas-reanimatologas Andrius Bubliauskas teigia, jog be skausmo pojūčio sutrinka emocijos, blogėja atmintis, atsiranda nuovargis, nerimas, sutrinka poilsio-veiklos ritmas.
Pastebėta, jog apie 60-70 proc. pacientų į gydymo įstaigas kreipiasi būtent dėl skausmo, klinicistui tenka stebėti daugybę skausmo išraiškų bei paversti tai klinikiniais terminais. Įvertinus skausmą, atsižvelgiant į jo intensyvumą, būtina pradėti gydyti nedelsiant, ypač jei tai stiprus ar nepakeliamas skausmas.
Pastebima „jaunėjimo" tendencija – į skausmo kabinetą vis dažniau užsuka jauno ir darbingo amžiaus pacientai, kuriems lėtinis skausmas sutrikdo kasdienę veiklą. Tokiems pacientams yra daugiau galimybių padėti, nes ligos sukelti pokyčiai nebūna dideli.
Anesteziologas-reanimatologas Andrius Bubliauskas sako, jog kartais visai numalšinti skausmo gali ir nepavykti, tačiau galima sumažinti skausmo intensyvumą iki pacientui toleruojamos ribos. Deja, nėra vieno universalaus vaisto ar gydymo metodo, tinkančio kiekvienam pacientui. Dažnai skausmo gydytojui tenka derinti medikamentinį gydymą su invazinėmis skausmo procedūromis, kurios sumažina medikamentų poreikį ar padeda visai jų atsisakyti.
Skausmo, ypač lėtinio, gydymas ar gydymasis pradedamas nemedikamentinėmis priemonėmis (fizioterapija, psichoterapija, muzikos terapija ir kt.). Anot A. Bubliausko, nors nemedikamentinių priemonių yra nemažai, pagrindinė skausmą malšinanti priemonė yra vaistai.
„Gydant vaistais, svarbiausia yra malšinti skausmą, bet kartu ir nesukelti ryškių vaistų sąlygojamų nepageidaujamą reakcijų", - sako specialistas.
Pacientams svarbu suprasti, kad vaisto nuskausminamas poveikis yra individualus, dažnai kas padeda vienam, gali visai nepadėti kitam. Taip pat labai svarbus pakopinis skausmo malšinimas, kurį sudaro keli vaistai ar vaistų deriniai. Juos būtina vartoti būtent taip, kaip nurodė gydytojas. Dažnai kompleksiniame skausmo gydyme skiriami medikamentai, kurie neturi nieko bendro su nuskausminamuoju poveikiu, tačiau būtent jie papildo ir padaro gydymą efektyviu. Neretam pacientui tai sukelia abejonių taikomo gydymo tinkamumu.
Gydant labai stiprų nepakeliamą skausmą, skiriami stiprūs analgetikai, opioidai. Skausmo gydytojas pastebi, jog kartais pacientai, baimindamiesi priprasti prie skiriamų medikamentų ar siekdami išvengti šalutinio vaistų poveikio, pradeda juos vartoti nereguliariai. Deja, žmonės dažnai nesupranta, jog skausmas duoda daug didesnė žalą, nei nepageidaujamas medikamentų poveikis. Skausmo gydytojas A. Bubliauskas pastebi, jog daliai pacientų skausmas gali stiprėti dėl progresuojančios pagrindinės ligos. Ypač tai būdinga sergant onkologinėmis ligomis, kuomet vartojami medikamentai tampa neefektyvūs. Taip nutikus, tenka peržiūrėti gydymo planą, vienus medikamentus keisti kitais, veiksmingesniais.
Taikomas ir invazinis skausmo gydymas – tai skausmo malšinimas anesteziologinėmis procedūromis. Šis metodas paprastai derinamas su kitais skausmo gydymo metodais, medikamentiniu gydymu. Anot A. Bubliausko, jį taikant galima pasiekti geresnių gydymo rezultatų ir palengvinti ligonių kančias, mat tinkamai skirtas invazinis gydymas paprastai būna veiksmingas, tačiau dažniausiai jis nėra ilgalaikis, gydomąsias procedūros tenka kartoti.
Parengta pagal Respublikinės Šiaulių ligoninės inf.
