„Europos šalyse gimdos kaklelio vėžys šiandien įvardijamas kaip nedažna moterų piktybinė liga, – sako Nacionalinio vėžio instituto Mokslinių tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Giedrė Smailytė. – Ypač mažas sergamumas gimdos kaklelio vėžiu yra Šiaurės Europos šalyse, kur jau penktą dešimtmetį organizuotai vykdomos profilaktinės patikros programos."

Pasak dr. G. Smailytės, Lietuvoje, deja, situacija dar nedžiugina. „2004 m. liepos mėn. Lietuvoje buvo pradėta Atrankinės patikros dėl gimdos kaklelio patologijos programa, kurios tikslas – sumažinti sergamumą gimdos kaklelio vėžiu ir mirtingumą nuo šios ligos. Praėjo 10 metų, o ryškių pokyčių sergamumo tendencijose dar nėra: 2000–2003 m. buvo diagnozuojama 460–470 naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų kasmet, o 2012 m., praėjus aštuoneriems metams nuo Atrankinės patikros programos pradžios, naujų vėžio atvejų skaičius tebeviršija 400," – teigia dr. G. Smailytė.

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, Lietuvoje programoje dalyvauja tik apie 50 proc. numatyto amžiaus moterų. „Tai tikrai ne tas procentas moterų, kurias patikrinus galėtume gauti tuos rezultatus, kurių norime, – sako dr. Daiva Kanopienė. – Norėdami, kad mūsų vykdoma programa būtų efektyvi, turėtume patikrinti iki 80 proc. 25–60 m. Lietuvos moterų."

Gimdos kaklelio vėžys Lietuvoje sudaro apie 7 proc. moterų susirgimų vėžiu kasmet, 2012 m. Vėžio registro duomenimis, buvo diagnozuotas 431 invazinio gimdos kaklelio vėžio atvejis, sergamumo rodiklis – 26,7 atv./100 000 moterų. Palyginkime, Suomijoje 2012 m. gimdos kaklelio vėžys sudarė 1,1 proc. moterų piktybinių susirgimų, diagnozuotas 151 invazinio vėžio atvejis, o sergamumo rodiklis buvo 5,5 atv./100 000 moterų. Taigi šis rodiklis Lietuvoje 5 kartus didesnis nei kaimyninėje šalyje.

„Jei Lietuvoje pavyktų sumažinti sergamumą iki dabartinio Suomijos sergamumo lygio, mūsų šalyje būtų kasmet mažiau nei 100 naujų šios ligos atvejų, – sako dr. G. Smailytė. – Atitinkamai neturėtume ir 200 mirčių nuo gimdos kaklelio vėžio kasmet, t.y. mirčių nuo ligos, kuria nesusirgti yra visos galimybės".

„Be abejo, mes, onkologai, labai džiaugiamės, kad programa vykdoma, – sako dr. D. Kanopienė. – Turime ir matome teigiamų dalykų. Daugiau diagnozuojama ikivėžinių gimdos kaklelio ligų, neinvazinio vėžio ir ankstyvųjų stadijų ligos atvejų. Bet, deja, III–IV stadijų atvejų skaičiai išlieka panašūs kaip ir anksčiau – 2012 m. šių stadijų navikai diagnozuoti net 148 moterims, kas sudarė 35 proc. visų gimdos kaklelio vėžio atvejų."

Kokios šios situacijos priežastys? Pasak dr. D. Kanopienės, pakalbėjus su moterimis, paaiškėja, jog jos dažniausiai nebūna pasitikrinusios pagal programą. „Labai dažnai net negirdėjusios apie galimybę profilaktiškai pasitikrinti. Didelė dalis vis dar jaučia baimę eiti pas ginekologus. Juk paprasčiausia – nesitikrinti", – sako dr. D. Kanopienė.

„Noriu palinkėti kiekvienai moteriai būtinai pasikrinti pagal patikros programą dėl gimdos kaklelio patologijos ir pagal kitas Lietuvoje vykdomas patikros programas, – sako dr. D. Kanopienė. – Ir, aišku, nepamiršti, kad ginekologo patikra bent vieną kartą per metus yra būtinai reikalinga. Anksti diagnozavus gimdos kaklelio vėžį arba ikivėžinius pakitimus tikrai galima visiškai išgydyti kiekvieną moterį".

NŽI informacija