Šis sukilimas – ypatingas įvykis Lietuvos istorijoje, kai už laisvę, lygybę, nepriklausomybę prieš carinės Rusijos priespaudą kovojo vienoje gretoje valstiečiai ir bajorai. Sukilimas pralaimėjo, jo padariniai buvo labai skaudūs: ištremta į katorgą virš 21 tūkstančio žmonių, tūkstančiai žuvusių. Šis sukilimas įamžintas įvairiose Lietuvos vietose: Kėdainių rajone , Sukilėlių kalnelis Šiauliuose, Sukilėlių aikštė Panevėžyje. Sukurta J.Juzeliūno opera „Sukilėliai“. Dabar ir mes galėsime didžiuotis turėdami paminklą šiam sukilimui atminti.
Idėjos autorius – istorikas Stanislovas Budraitis. Daug prisidėjo istorijos mokytojas J.Stankevičius, mokytojas R.Mikalajūnas. Akmenį iš savo laukų padovanojo A.ir E.Rutkauskai, atminimo lentelę pagamino V.Aliukonis, kryžių – saulutę nukalė P.Malinauskas jaunesnysis. Akmenį atgabeno įmonės „Automagistralė“ darbuotojai, vadovaujami V.Mažuolio, aplinką sutvarkė Širvintų komunalinio ūkio darbuotojai. Paminklą savo žemėje leido pastatyti N.ir J.Kilijonai.
Į paminklo atidarymo iškilmes atvyko Seimo nariai, Lietuvos Trojos – Kernavės tyrinėtojas, istorikas A.Luchtanas. Jo prosenelis Juozapas dalyvavo sukilime.
Paminklinį akmenį pašven tino Širvintų parapijos vikaras M.Tolutis. Jis priminė, jog po 1863 metų sukilimo Lietuva išgyveno labai sunkų laikotarpį, tačiau tas laikmetis „pagimdė“ blaivybės sąjūdžio pradininką vyskupą M.Valančių, kuris jau tada suvokė, jog tautą gali pražudyti ne tik priespauda, represijos, bet ir alkoholis. Po sukilimo visoje Lietuvoje kilo kryždirbystės judėjimas, buvo statomi koplytstulpiai, kryžiai, garsiausi jų – unikalaus liaudies menininko V.Svirskio išdrožti. Kreipdamasis į jaunimą, vikaras kvietė puoselėti blaivybę ir iškelti kryžių savo širdyje.
Meras V.Jasiukevičius sakė, jog rajonui didelė garbė turėti paminklą, primenantį tuos tolimus 1863 metų įvykius. Apie tai, kodėl būtent Kyvonyse parinkta vieta paminklui, pasakojo istorijos mokytojas J.Stankevičius. Šis žmogus turi talentą papasakoti apie istorinius įvykius taip, tarsi pats būtų juose dalyvavęs. Pasirodo, Kyvonyse buvo labai gerai įrengta sukilėlių stovykla, buvo net kalvė ginklams lydyti ir taisyti, sukauptos maisto atsargos. Kunigai skatino aplinkinių dvarų ir kaimų gyventojus stoti į sukilimą.
Čia rinkosi vyrai nešini dalgiais, spragilais, šakėmis. 1863 balandžio 30 d. buvo atsiųstas kazokų būrys numalšinti sukilėlius, 3 valandas vyko mūšis, sukilėliai buvo nugalėti ir išblaškyti, virš 100 jų žuvo. Čia, kur stovi paminklinis akmuo, buvo Kyvonių palivarko pastatai. Toks kaimas tikrai buvo, nors neišliko jokių žemėlapių. Seniausias gyventojas yra pasakojęs, kad šalia esančiuose miškuose buvo žvyrduobės, kuriose dar ilgai po to rasdavo žmonių palaikų. Manoma, kad tai galėjo būti sukilėlių palaikai.
Paveldosaugininkų vardu susirinkusius pasveikino Vitas Karčiauskas. Buvo įteikti padėkos raštai visiems, prisidėjusiems prie paminklinio akmens pastatymo. Iškilmėse dalyvavo šauliai iš Širvintų Lauryno Stuokos – Gucevičiaus gimnazijos, skautai iš Zibalų pagrindinės mokyklos, mokiniai iš Musninkų A.Petrulio gimnazijos ir Gelvonų vidurinės mokyklos. Dainas apie tėvynę, apie žuvusius karius dainavo kultūros centro folklorinis ansamblis „Gojus“, vadovaujamas N.Vitkauskaitės.
Anot istoriko A.Luchtano, mes, širvintiškiai, turime kuo didžiuotis, nes mūsų regionas yra garsus nuo kovų su kryžiuočiais ties Kernave laikų, Giedraičių, Širvintų mūšiais. Dabar įprasmintas dar vienas Lietuvos istorijos įvykis. Svarbu ir reikšminga, kad išlaikoma istorinė atmintis.
Ligita Varaneckienė
