Muziką operai sukūrė vienas žymiausių šiuolaikinės lenkų muzikos autorių, kompozitorius Pawel Szymanski, libretą – žinomas ir įvairiais lenkų bei tarptautiniais apdovanojimais ne kartą apdovanotas dokumentinių filmų režisierius ir radijo reportažų autorius Maciej Drygas, scenografiją spektakliui kūrė Nadežda Gultiajeva, kostiumus – Marius Nekrošius. Tarp spektaklio kūrėjų lietuvių taip pat yra šviesų režisierius Audrius Jankauskas ir treilerio autorė, Lenkijoje gyvenanti ir kurianti režisierė Vita Želakevičiūtė-Drygas.
Ši „eschatologinė opera“, kaip ją pavadino jos autoriai, pasakoja afganistanietės Qudsjos, paaukojusios gyvybę už pabėgėlius, ir savo likimą sutikusios povandeniame pasaulyje istoriją.
Opera susilaukė nemažo publikos dėmesio. Ne tik todėl, kad tai pirmoji šiuolaikinė opera, pastatyta Nacionaliniame operos teatre Varšuvoje po daugelio metų, bet ir todėl, kad ją režisavo žymus lietuvių režisierius Eimuntas Nekrošius. Atsakydamas į klausimą, kodėl ėmėsi šios operos pastatymo Eimuntas Nekrošius sakė: „Sutikau su pasiūlymu statyti šią operą Varšuvoje dėl daugelio priežasčių. Pirmiausiai todėl, kad nuo mažiausių dienų domiuosi lenkų kultūra. Antra todėl, kad pabėgėlių tema yra amžina tema. Ir neturime garantijos, kad vieną dieną mes taip pat netapsime pabėgėliais.“
Pagrindinio vaidmens atlikėja, viena žymiausių lenkų operos solisčių Olga Pasiecznik, komentuodama darbą su Eimuntu Nekrošiumi, pažymėjo, kad darbas su lietuvių režisieriumi jai buvo didžiulė maloni staigmena. Eimuntą Nekrošių Olga Pasiecznik pavadino „absoliučiu, į nieką nepanašiu reiškiniu. Pasakyti, kad jis režisuoja, tai pasakyti žymiai mažiau nei reikėtų. Nekrošius neaiškina, nerodo, kaip reikia vaidinti. Jis tiesiog sėdi prie režisieriaus staliuko ir atsakinėja į klausimus palikdamas daugtaškį, kuris nepaprastai įaudrina aktoriaus vaizduotę. Nekrošius tiesiog provokuoja aktorių kūrybai ir yra taip elgdamasis labai kantrus, netgi užsispyręs.
Atrodo, kad Nekrošius kuria labai jautrų, paprastų ženklų ir simbolių, paprastų daiktų ir judesių kupiną teatrą, kuris tuo pačiu metu yra labai aiškus ir konkretus. Per 20 darbo su įvairiais pasaulio režisieriais metų nebuvau sutikusi nei vieno režisieriaus, iš kurio sklistų tokia teatrinė jėga, ir kuris traktuotų aktorių ir solistą ne kaip instrumentą, o kaip partnerį.“
LR kultūros atašė Lenkijos Respublikoje Rasa Rimickaitė
Komentarai