Angliškasis Vilniaus architektūros gidas bene pirmą kartą vienoje vietoje Lietuvos sostinę pasauliui pristato kaip šiuolaikinį miestą, kuriame galima aptikti visas pasaulines XX ir XXI a. pradžios architektūros tendencijas, atspindinčias socioekonominių sąlygų ir politinių santvarkų kismą, ir šiandien neatsiliekantį nuo pasaulinių architektūros madų.
„Architektūros fondo“ suburta redakcinė kolegija kartu su 13 autorių kruopščiai atrinko 238 pastatus, aprašė jų istorijas, parengė fotografijas ir brėžinius. Anot leidinio sudarytojos Rūtos Leitanaitės, pagrindinis pastatų atrankos kriterijus buvo jų reikšmė miestui. Atrinkti objektai yra tam tikri vizualiniai arba socialiniai ženklai, žymintys Vilniaus ekonominius, istorinius ar miestiečių mentaliteto pokyčius. Tie ženklai, surinkti į vieną leidinį, nebūtinai yra kokybiškos architektūros pavyzdžiai, tačiau dėl to tampa dar įdomesniu miesto tyrinėjimo ir pažinimo šaltiniu.
Angliškasis Vilniaus architektūros gidas taps alternatyva tradiciniu sostinės įvaizdžiu nesitenkinantiems turistams. Nes Vilnius – ne tik baroko ir klasicizmo miestas, nudaigstytas begalės bažnyčių bokštų. Vilnius – šiandien gyvas, aktyvus miestas. Čia rasime ir žavingų moderno architektūros fragmentų, pabirusių po Senamiesčio bei Naujamiesčio gatves, ir švarios stilistinės raiškos tarpukario modernizmo pastatų.
Kontraversiškas, tačiau stilistiškai įspūdingas Vilniaus sovietinis laikotarpis, bylojantis apie unikalią patirtį Europos kontekste, kurį pakeitė ryškios postmodernizmo tendencijos, susipynusios su vėlyvuoju modernizmu. O Vilniaus architektūros dabartis – intriguojantis informacijos kodas, atskleidžiantis dinamiškus visos šalies procesus: estetikos idėjas, staigų ekonomikos pakilimą, miestiškos aplinkos kokybės ir vilnietiškos architektūros paieškas.
Vilniaus architektūros gidas anglų kalba jau pasiekė netinklinius knygynus Vilniaus centre ir internetininius knygynus, netrukus atsiras didžiuosiuosiuose tinkluose šalies didmiesčiuose. O Vilniaus knygų mugės lankytojai leidinį pigiau galės įsigyti leidyklos „Apostrofa“ stende.
Knygos leidybą dalinai parėmė Kultūros rėmimo fondas.
