Praėjusią savaitę Kultūros ministerija oficialiai paskelbė kvietimą Lietuvos miestams dalyvauti nacionalinėje atrankoje 2022 metų Europos kultūros sostinės vardui gauti.
„Kaunas neabejotinai teiks paraišką ir sieks pelnyti Europos kultūros sostinės titulą. Laukia didelis darbas suburiant miesto bendruomenę, kultūros institucijas ir specialistus. Žinomus asmenis kviesime tapti Kauno kultūros sostinės ambasadoriais. Miestui labai sveika dalyvauti tokiuose didžiuliuose projektuose ir kelti sau ambicingus tikslus. Visa tai susideda į labai sveiką miesto vystymosi kryptį", - pabrėžė Kauno vicemeras Simonas Kairys.
Padės įveikti skaudulius
„Dar praėjusių metų rudenį mes pradėjome diskusijas su kolegomis ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Akademinėje erdvėje esame surengę keletą susitikimų su Europos miestais, kurie šį titulą laimėjo anksčiau. Taip pat diskutuojame su ekspertais, visuomenės atstovais. Šiuo metu iniciatyvinėje grupėje generuojame idėjas, kurios turėtų tapti paraiškos pagrindu. Juodraštinį variantą tikimės turėti jau šį rudenį", - teigė Kauno miesto tarybos Švietimo ir kultūros komiteto pirmininkė Ina Pukelytė.
Pasak miesto tarybos narės, vien pats faktas, jog Kaunas siekia tapti Europos kultūros sostine, miestui duoda labai teigiamų impulsų. Projekto rengimas atveria tam tikrus miesto skaudulius ir problemas.
„Mieste turime nuostabius tarpukario modernizmo architektūros pavyzdžius, tačiau dažnai kauniečiai nemato to, ką turi prieš akis. Turime keisti kauniečių mąstymo būdą ir kurti europietišką bendruomenę", - sakė doc. dr. I. Pukelytė.
Dirba profesionalai
Siekdamas kuo geriau pasiruošti konkursui, Kaunas subūrė stiprią komandą. Iniciatyvinėje projekto grupėje – kultūros tyrėjai, mokslininkai, menininkai, istorikai, žurnalistai, kultūros darbuotojai ir kūrėjai.
„Šie žmonės jau beveik metus analizuoja kultūrinius miesto poreikius ir galimybes", - atskleidė projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022" programos rengimo vadovė Virginija Vitkienė.
Pasak V. Vitkienės, kultūra šiame projekte suprantama ne vien kaip platesnis meno renginių spektras. Teatrai, koncertai, muzikos ir dailės festivaliai yra tik dalis kultūros sostinės sudedamųjų. Kultūros sostinės programos kūrimas pradedamas nuo plačių diskusijų su bendruomenėmis, institucijomis, ir pavieniais miestiečiais.
Gintaras Česonis, Rytis Zemkauskas, Vaida Venckutė, Ana Čižauškienė, Ina Pukelytė, Donatas Večerskis – tai tik keletas specialistų, kurie darbuojasi iniciatyvinėje projekto grupėje.
Bus dvi sostinės
Lietuvos miestų paraiškas vertins tarptautinė komisija. Miestas, kuriam bus suteiktas Europos kultūros sostinės vardas, sieks didinti kultūros pasiūlą, įvairovę, europinį aspektą, skatins tarpvalstybinį bendradarbiavimą; didins kultūros prieinamumą ir dalyvavimą kultūros veikloje; augins savo kultūros ir kūrybinio sektoriaus pajėgumus ir stiprins jo sąsajas su kitais sektoriais, sieks kultūros priemonėmis didinti tarptautinį žinomumą.
Europos kultūros sostinės vardas kasmet suteikiamas ne daugiau kaip vienam miestui kiekvienoje iš dviejų valstybių narių. 2022 metais teisę vienam savo miestui suteikti Europos kultūros sostinės vardą yra gavusi Lietuva ir Liuksemburgas. Galutinis sprendimas dėl Europos kultūros sostinės vardo suteikimo bus priimtas 2017 m.
kaunas.lt
