Lietuvos Statutai – tai trys teisinių dokumentų rinkiniai, teisynai, apibrėžę Lietuvos Didžiosios Kunigaištystės teisinės sistemos pagrindą. Jie sudaryti tada, kai Lietuva tapo integralia Vidurio Europos dalimi. Statutai buvo naudojami Lenkijos ir Livonijos teismuose.
Trečiasis Lietuvos Statutas buvo išsamiausias iš visų trijų Lietuvos Statutų ir galiojo 250 metų (iki 1840 m.). 1649 m. pagal Lietuvos Statutą buvo tiesiogiai redaguojamas Rusijos teisynas. 1588 m. karalius Zigmantas Vaza suteikė privilegiją III Lietuvos Statutą spausdinti rusų ir lenkų kalbomis, bet tik 1614 m. pasirodė III Lietuvos Statuto lenkiškas vertimas.
Statutą Švėkšnoje, Bažnyčios gatvėje esančio namo palėpėje, rado ilgametis pedagogas, kraštotyrininkas, Švėkšnos sąjūdžio narys Petras Čeliauskas, kuris tame name nuomojosi kambarį. Žinoma, kad pastatas priklausė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Kazimiero Stepono Šaulio seseriai. Vertingas radinys buvo saugomas 1969 m. Petro Čeliausko įrengtame Švėkšnos mokyklos muziejuje, kuris 1993 m. tapo Šilutės muziejaus filialu.
Iki šių dienų išlikęs III Lietuvos Statutas buvo prastos būklės: odinis viršelis purvinas, briaunų srityse ir kampuose oda nudilusi, nugarėlės srityje trūko nemažų odos fragmentų. Lapai buvo purvini, apiplyšę, nuo drėgmės susibangavę, susiraukšlėję, trūko fragmentų. 2012 m. Šilutės rajono savivaldybė ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija skyrė lėšų šio dokumento restauravimui.
Restauravimo darbus atliko Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos dokumentų konservavimo ir restauravimo centro restauratorės Aldona Nikienė ir Dalia Udrienė. Knyga buvo išvalyta, lapai ištiesinti, įplyšimai suklijuoti, fragmentai atkurti, rekonstruotas įrišimas.
Restauruotas III Lietuvos Statutas bus eksponuojamas nuo 2013 m. vasario 15 d. parodoje „Eksponatai – laikmečio liudininkai“. Laukiame Jūsų Šilutės muziejuje (Lietuvininkų g. 36).
Parengė
Šilutės muziejaus vyriausia fondų saugotoja
Inga Radavičiūtė
