Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas (toliau – LTA ąžuolynas) ir Jono Basanavičiaus memorialinė sodyba Ožkabalių kaime Vilkaviškio r. sudaro vientisą kultūrinę paminklinę erdvę. Ši LTA ąžuolyno 30 ha teritorija, J.Basanavičiaus sodybvietės statiniai ir kaimo kapinaitės (vad. ,,maro kapinaitės“) Kultūros vertybių apsaugos departamento 1998 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 18 buvo įrašyta į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registro statinių kompleksų ir ansamblių sąrašą, o tų pačių metų gegužės 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 612 buvo paskelbta kultūros paminklu.
Susiformuoti šiam vientisam gamtos ir kultūros paminklui pradžią davė visuomeninė iniciatyva, kilusi 1988 m. – 1989 m. Atgimimo laikotarpiu. Susivienijo dvi iniciatyvos: viena – atkurti lietuvių tautos atgimimo patriarcho J.Basanavičiaus gimtąją sodybą Ožkabaliuose ir antroji – įamžinti naująjį Atgimimą ir Sąjūdį ąžuolų sodinimu.
Pirmąją iniciatyvą iškėlė Kauno ,,Drobės“ susivienijimo darbuotojai ir Vilkaviškio r. žmonės. Antrąją – vilniečių Vitaliaus Pranciškaus Stepulio, Algimanto Kepežėno, Rimanto Krupicko, Romualdo Survilos, Vygando Čapliko, Kęstučio Labanausko iniciatyvinė grupė.
Visi J.Basanavičiaus sodybvietės pastatai sudegė 1944 metais, per Antrąjį pasaulinį karą. Atkurti sodybos buvo pakviesta architektė Živilė Antanina Mačionienė, projektavusi ir restauravusi antkapinius paminklus Rasų, Bernardinų, Saulės, Antakalnio senosiose kapinėse Vilniuje, Lietuvos nepriklausomybės kovų karių, sukilėlių, Lietuvai nusipelniusių garsių žmonių paminklus, kapus Vilniuje, Kaune, Varėnoje, Druskininkuose, Širvintose, Švenčionyse, Švenčionėliuose, Musninkuose, Gelvonuose, Dubičiuose, Kupiškyje, Subačiuje ir kt., Rasų kapinėse vykdžiusi Lietuvos ir Vilniaus krašto okupacijų aukų memorialo kūrimo darbus. J.Basanavičiaus sodybvietės projekto užsakovas buvo Vilkaviškio r. vykdomasis komitetas, finansavimą iš pradžių suteikė ,,Drobė“.
Atstatymo projekto parengimui Ž.Mačionienė naudojosi inžinieriaus A.Rūkštelės 1939 m. daryta namo, kuriame gimė J.Basanavičius, nuotrauka, taip pat kraštotyrininko L.Juozonio 1975 m. atliktais sodybvietės apmatavimais ir aprašymais. Pastatai buvo atstatomi vengiant šiuolaikinių medžiagų, naudojant analogiškas buvusioms medžiagoms: plūktą molį, rąstus, medines lenteles stogui dengti. Šiuo metu atstatyti kone visi J.Basanavičiaus gimtinės pastatai, turintys paminklinę paskirtį, o kartu galintys reprezentuoti XIX a. pabaigos Suvalkijos ūkininko sodybą.
Nors LTA ąžuolyno sodinimas ir sodybos atstatymas yra skirtingi ir savarankiški dalykai, tačiau ir dėl to, kad šie abu procesai prasidėjo vienu laiku kaip visuomenės iniciatyvos, ir dėl vienijančios simbolinės Atgimimo idėjos, kūrėsi unikali nedaloma visuma. Tos visumos simbolines prasmes pakankamai natūraliai ir akivaizdžiai vienija Tautos atgimimo patriarcho J.Basanavičiaus – Atgimimo ąžuolo įvaizdis, Basanavičiaus laikų ir mūsų dienų lietuvių tautos Atgimimo gija. Sunku įsivaizduoti kitą tokią ištisinę lemtingų sutapimų grandinę, sukūrusią unikalią atkurtos tautos atgimimo patriarcho sodybos ir sukurto Tautinio ąžuolyno vienovę.
Ąžuolyno sodinimo vietos pasirinkimą reikia laikyti absoliučiu atradimu, kai į visumą susijungė du vienas kitą papildantys ir sustiprinantys dalykai, sukūrę unikalų traukos centrą. To atradimo sėkmę patvirtino jau pati pirmoji viešai paskelbta Ąžuolyno sodinimo akcija, prasidėjusi 1989 m. balandžio 1 d. ir trukusi tris pirmuosius balandžio mėn. savaitgalius, kai per juos ąžuolais buvo užsodintas 30 ha plotas. Sunku įsivaizduoti, kad kitoje vietoje pradėtas sodinti ąžuolynas galėjo sulaukti panašaus visuomenės dėmesio ir aktyvumo. Vėlgi būtina iškelti kitus atradimus, lėmusius LTA ąžuolyno sėkmę – tai konstruktyviai numatytas sodinimo programas: Represijų aukų, Knygnešių, Tautos vienybės ir kitas giraites.
Tolesnis Ąžuolyno sodinimas atspindėjo ir simboliškai įamžino lietuvių tautai lemtingus įvykius: Kovo 11-osios Nepriklausomybės paskelbimą, Sausio 13-osios ir Medininkų aukas. Nenutrūkstamą Tautos atgimimo giją tarytum simbolizavo J.Basanavičiui skirtas ąžuolas, taip pat kiti Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signatarams skirti ąžuoliukai, Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signatarų giraitė. Taip natūraliai buvo įprasmintas Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios ryšys. Dar vėliau sekė J.Basanavičiaus premijos laureatų ąžuoliukų sodinimas. Ąžuolynas tarytum tapo Lietuvos istorijos galerija, kartu Lietuvos kultūrinio, etnokultūrinio pažinimo vieta. Taip formavosi Ąžuolyno idėja, sukūrusi prielaidą čia vykstančioms ir vis atsikartojančioms visuomeninėms apeigoms, ,,pilietinėms mišioms“, įtvirtinančioms tautos gyvybės, amžinumo ir atgimimo idėją. Daugybė žmonių, kurie čia sodino ąžuoliukus, daugybė įvykių ir asmenybių, kurios čia buvo įamžintos, leidžia šį Ąžuolyną pavadinti ne tik LTA ąžuolynu, bet ir Tautos ąžuolynu, svarbiausiuoju Lietuvos ąžuolynu.
Būtina iškelti Ąžuolyno idėjos iniciatorius jungiančią Tautinio atgimimo ąžuolyno draugiją ir jos ilgametį pirmininką Vitalių Pranciškų Stepulį. Sakoma, kad didelės idėjos pačios atranda jas įkūnijančius žmones – tą patvirtina ir Ąžuolyno atvejis. Greit bus 20 metų, kai organizuojamos talkos, sodinami ąžuoliukai, vyksta tyli, bet didelės ištvermės reikalaujanti kova už LTA ąžuolyno idėjos įkūnijimą ir išsaugojimą. Sunku būtų įsivaizduoti LTA ąžuolyną be Vitaliaus Pranciškaus Stepulio: jo pastangas ir siekius geriausiai atskleidžia jo paties rašyta LTA ąžuolyno istorija
