T.Konwickis labiausiai pagarsėjo romanais "Mažoji apokalipsė" (Mala apokalipsa), pasirodžiusiu 1979 metais, - gyvenimo totalitarinėje valstybėje satyra - ir 1977 metų "Lenkų kompleksas" (Kompleks polski) - polemika apie nacionalinę istorinę sąlygą, kurią tragiškai nulėmė kariniai pralaimėjimai ir užsienio okupacija. Abu šiuos romanus praėjusio amžiaus 8-ajame dešimtmetyje išleido šalies pogrindinė spauda, apeidama valstybės cenzūrą.
Lenkijos žiniasklaida pranešė, kad rašytojas mirė trečiadienį vakare savo bute Varšuvoje.
T.Konwickis gimė 1926 metais Naujoje Vilnioje ir vaikystę praleido tuomet lenkų okupuotame Vilniaus krašte.
Per Antrąjį pasaulinį karą jis kovojo pogrindinės Armijos Krajovos (AK) būriuose prieš nacius. Iš pradžių jis rėmė komunizmą, bet vėliau atsisuko prieš jį.
AK nariu T.Konwickis tapo 1944 metais ir dalyvavo akcijoje "Audra" (lenk. Akcja "Burza"), kuria buvo siekiama nusikratyti nacių okupacijos pančių. Ta operacija buvo vykdoma nenoromis bendradarbiaujant su Raudonąja armija.
Vėliau T.Konwickio dalinys partizanavo prieš sovietų valdžią, bet po Jaltos konferencijos regionas buvo inkorporuotas į Sovietų Sąjungą. Išardžius dalinį T.Konwickis trumpam apsistojo Glivicėse, o vėliau pradėjo studijuoti filologiją Jogailos universitete Krokuvoje, dar vėliau - Varšuvos universitete.
Jo literatūrinis debiutas buvo 1950-ųjų romanas "Statybose" (Przy budowie), po kurio 1954-aisiais buvo išleistas romanas "Valdžia" (Wladza). Nemažo populiarumo sulaukė jo 1956 metų romanas "Iš apsupto miesto" (Z oblezonego miasta).
Nepaisydamas karčios patirties per Antrąjį pasaulinį karą, jis susižavėjo komunizmo reikalu, liaupsino režimo planus dėl industrializavimo, o nuo 1952-ųjų iki 1966-ųjų priklausė Komunistų partijai.
Tačiau galiausiai T.Konwickis nusivylė partija ir neteko valdžios malonės.
T.Konwickis taip pat buvo pripažintas kino kūrėjas. Kaip scenaristas jis garsus tuo, kad pritaikė Jaroslawo Iwaszkiewicziaus (Jaroslavo Ivaškevičiaus) apysaką "Joana, angelų motina" (Matka Joanna od Aniolow) kultiniam Jerzy Kawalerowicziaus (Ježio Kavalerovičiaus) 1961 metų filmui, kuris pasakoja apie 17-ojo amžiaus moterų vienuolyną.
Tarp daugybės kitų T.Konwickio scenarijų yra jo darbas su J.Kawalerowicziumi dėl Boleslawo Pruso (Boleslavo Pruso) romano "Faraonas" (Pharoah) adaptacijos.
Vėlesniuose T.Konwickio darbuose, pradedant 1959 metų romanu "Skylė danguje" (Dziura w niebie), daugiausia pasakojama apie autoriaus vaikystę ir pusiau mitinę, romantinę jo jaunystės žemę.
T.Konwickis sėkmingai dirbo ir režisieriumi, pastatė tokius filmus kaip 1965-ųjų "Šuolis" (Salto), kuris labai patiko Martinui Scorsese (Martinui Skorsezei).
T.Konwickis taip pat režisavo savąją Nobelio premijos laureato Czeslawo Miloszo (Česlavo Milošo) romano "Isos slėnis" (Dolina Issy) adaptaciją, grįždamas į savo jaunystės Lietuvos kaimą.
"Kaip rašytoją jį suformavo jos kraštovaizdžiai ir žmonės, taip pat - jo nuotykiai miškuose partizanavimo metu", - rašė Cz.Miloszas.
