Lenkijos Nepriklausomybės dienos proga Rudaminos kultūros centre buvo surengtas šventinis koncertas. Šis koncertas - padėkos išraiška kovojusiems už laisvę, taip pat lenkų ir lietuvių draugystės simbolis – dviejų tautų, kurių istorijos persipynė prieš šimtmečius ir kurias iki šių dienų sieja daug tradicijų ir vertybių, draugystės simbolis. Todėl koncertas buvo ne tik Lenkijos nepriklausomybės dienos minėjimas. Tai taip pat dėkingumo už mūsų bendrą istoriją ir ateities draugystės išraiška. Tai mums primena didvyrius, kovojusius už mūsų šalis, ir vertybes, kurios mus vienija iki šiol.

Tądien skambėjo patriotinė muzika, buvo dainuojamos gražios lenkiškos dainos, šokami žavūs lenkų liaudies šokiai, deklamuojami eilėraščiai. Šventės šeimininkų vaidmenį atliko Liaudies dainų ir šokių ansamblis „Rudomianka“. Kolektyvas parengė unikalią meninę programą. Tą dieną prieš publiką koncertavo įvairios ansamblio „Rudomianka“ amžiaus grupės, šokėjai, choras ir kapela. Žiūrovus sužavėjo polonezas, krakoviakas, oberekas, Varšuvos valsas, Vilniaus polka, Liublino siuita ir Žešuvo siuita bei šio ansamblio atliekamos eilės ir dainos. Šventinio koncerto metu pasirodė ir Rudaminos Ferdinando Ruščico gimnazijos mokiniai, kurie sušoko du šokius. Scenoje pasirodė patys jauniausi artistai - Rudaminos lopšelio-darželio auklėtiniai, kurie su didžiuliu džiaugsmu paruošė šiai progai ypatingą pasirodymą. Mažieji patriotai pristatė programą, kupiną gražių dainų ir eilėraščių, mokančių didžiuotis buvimu lenkais. Iškilmingas koncertas baigėsi bendru „Rotos“ dainavimu.

Į Lenkijos nepriklausomybės šventės minėjimą Rudaminoje atvyko garbūs svečiai. Tai LR Seimo narė Rita Tamašunienė, Vilniaus rajono mero patarėjas Edvard Keizik, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nariai Miroslava Klim, Honorata Romanovska, Karolina Petrusevič, Renata Sobieska, Rudaminos seniūnijos seniūnas Juzef Šatkevič, Nemėžio seniūnijos seniūnė Lilija Grigorovič, Rudaminios bendruomenės pirmininkas Vladislav Kačanovski, Rudaminos Švč. Mergelės Marijos Gerosios Patarėjos parapijos klebonas kunigas Jan Matusevič, Rudaminos Ferdinando Ruščico gimnazijos direktorė Žaneta Jankovska, TVP Wilno redaktorė Nijolė Maslovska, Ščecineko seniūnijos iš Lenkijos delegacija, kuriai vadovavo mero pavaduotojas Kazimierz Harasy, buvęs ilgametis Vilniaus rajono savivaldybės Kultūros, sporto ir turizmo skyriaus vadovas Edmund Šot.

„Šiandien esame čia, kad švęstume ne tik Lenkijai, bet ir Lietuvai svarbų įvykį. Šiandien mūsų širdys pilnos pasididžiavimo ir dėkingumo tiems, kurie kovojo už lenkiškumą. Vilniaus kraštas pagimdė tiek didvyrių, kuriems Lenkija skolinga savo nepriklausomybę. Vilniuje galima rasti daug lenkiškumo ženklų – kultūros ir istorijos, tačiau tai ne tik atminimo lentos ant pastatų ir paminklai. Tai žmonės. Mes – lenkai. Mūsų lenkiškos šeimos, mokyklos ir darželiai, ansambliai. Mums čia rūpi lenkiškumas. Todėl Lenkijos Nepriklausomybės diena mums tokia pat svarbi kaip ir Lietuvos Nepriklausomybės diena. Tikiuosi, kad mums pavyks sukurti vienybę bendruomeniškumo dvasia, kad ateinančiai kartai nepritrūktų laisvės troškimo. Laisvė suteikia galimybę pasirūpinti savo gimtąja kalba ir savo tapatybe“, – sakė LR seimo narė Rita Tamašunienė.

„Šiandien apmąstau du teiginius. Vieną iš jų kažkada savo kalboje pasakė maršalas Juzef Pilsudski: lenkai yra tauta, kuri norėtų, kad laisvė ir nepriklausomybė kainuotų tik vieną kraujo lašą ir vieną grašį. Mes, lenkai, gyvenantys Vilniaus krašte, žinome, kad taip negali būti. Antroji tezė – turime pažvelgti giliai į praeitį ir išanalizuoti, kodėl tokia galinga valstybė – Abiejų Tautų Respublika – nustojo egzistavusi. Lenkijos Nepriklausomybės dienos išvakarėse linkiu visada prisiminti istoriją, nes ji svarbi ateičiai. Nemokėdami istorijos darome klaidų ir dėl to galime prarasti laisvę. Lenkiškumas nėra priklausymas kokioms nors politinėms pažiūroms. Lenkiškumas yra dvasios, būties, patriotizmo būsena bet kuriame pasaulio kampelyje, kuriame gyvena lenkai“, – sakė Edvard Keizik.

„Lenkijos nepriklausomybė yra dovana, kurią gavome iš Dievo. Šią dieną kiekvienas turime pagalvoti, kokia tai diena ir kokia yra Dievo dovana. Laisvė, tradicijos, kalba, religija... Tai gražu. Nors esame ne Lenkijoje, o čia, Vilniaus krašte, pabandykime apginti savo tikėjimą, kalbą ir kultūrą. Prisiminkime, kaip mūsų protėviai kovojo už tikėjimą ir garbę. Tai nebuvo lengva. Šiandien dėkokime Dievui už laisvės dovaną ir rūpinkimės savo tradicijomis ir tuo, ką mums perdavė mūsų protėviai“, – sakė kunigas Jan Matusevič.

Tądien scenoje nuskambėjo daug gražių žodžių apie lenkiškumą, patriotiškumą ir kovą už laisvę. Svarbiausias visų noras – rūpintis tuo, už ką kovojo mūsų protėviai – rūpintis laisve.

Lenkijos Nepriklausomybės dienos šventės organizatorius buvo Rudaminos kultūros centras.

Straipsnis: Rudaminos kultūros centras
Nuotraukos: Maksim Afanasjev