Didėjant vagysčių mastui ir siekiant išvengti nelaimės, skulptūra iš Žygaičiuose stovėjusio koplytstulpio perkelta į miestelio bažnyčią. Ilgą laiką skulptūrinė grupė puošė Žygaičių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčios šoninį altorių, bet prastėjant vertybės būklei, nuspręsta skulptūrą perduoti saugoti į Tauragės krašto muziejų ,,Santaką”.
Šioje skulptūrinėje grupėje pavaizduotas vienas retesnių siužetų. Šv. Jurgis vaizduojamas raitas ant šyvo žirgo, vilkintis tamsiai mėlyną senovės Romos kareivio aprangą, baltą mantiją, dėvintis juodą šalmą su masyviomis medinėmis plunksnomis, ietimi smeigiantis žaliai dažytą slibiną. Šalia stovi melsvais rūbais apsirengusi karalaitė su ruda karūna ir nedidele knyga rankose.
Skulptūra datuojama XIX a. vid.–XIX a. pb., autorius nežinomas. Koplytstulpis su ornamentuotu kryželiu, kuriame stovėjo skulptūra, atliekant priežiūros darbus sutvarkytas 2023 m. Tuomet Tauragės rajono savivaldybės lėšomis buvo sutvirtintos koplytstulpio konstrukcijos, užtikrintas stabilumas, pašalintos šalia augančių medžių šakos, kenkiančios koplytstulpiui fiziškai bei trukdančios vizualinei apžiūrai. Viduje, išlaikant tradiciją, patalpinta nauja, vietinio meistro Nerijaus Alšausko Šv. Jurgio sukurta skulptūra (kopija).
***
Kaip rašo Tauragės krašto muziejus „Santaka“, Šv. Jurgis gimė apie 257 arba 281 m., mirė 303 m. balandžio 23 d. Tai plačiai pasaulyje paplitęs šventasis, nuo senovės garbinamas Rytų ir Vakarų bažnyčiose. Pasak legendos, didžiulis slibinas grasė Selenės miestui Libijoje. Kad įsiteiktų slibinui, kurio kvėpavimas nuodijęs orą, gyventojai turėjo maitinti jį savo sūnumis ir dukterimis. Vieną kartą burtas krito karaliaus dukteriai. Ji priėjo prie uolos, kur gyveno slibinas, ir jau buvo pasiruošusi mirti, tačiau netikėtai atjojęs Šv. Jurgis nudūrė slibiną ir išgelbėjo karalaitę. Nežiūrint vėlesnės Šv. Jurgio kankinystės, tai buvo riterio elgesio pavyzdys, simbolizuojantis gėrio pergalę prieš blogį. Šv. Jurgis yra antrasis po Šv. Kazimiero Lietuvos globėjas, be viso kito ir gyvulių bei nekaltųjų globėjas.
Gėrio ir blogio kovos idėja yra tokia pat sena, kaip ir visa mąstanti žmonija. Įvairių tautų mitologijoje dažniausiai nugali gėris. Lietuvių mitologijoje ir papročiuose Šv. Jurgio šventė arba Jurginės (balandžio 23 d.) švenčiamos nuo seniausių laikų. Iki krikščionybės įvedimo tai buvo pavasario žalumos deivės Jorės šventė, žemės prabudimas iš sąstingio, žiemos virsmas į pavasarį, kasmetinis gamtos atsinaujinimas, agrarinių metų pradžia.
Pagal KPD informaciją