Jurijus Grigorovičius gimė Kazachstane. Mokėsi dailės mokykloje Izmaile, Ukrainoje, o vėliau – Aukštojoje dailės mokykloje Machačkaloje, Dagestane. 1984–1990 m. studijavo Valstybiniame kinematografijos institute Maskvoje. 1991 m., baigęs studijas, persikėlė į Vilnių. Gavo Lietuvos Respublikos pilietybę. Vėliau išvyko į Ukrainą ir dirbo Kijeve. Prasidėjus karui grįžo į Lietuvą, šiuo metu gyvena ir dirba Vilniuje. Aktyviai dalyvauja Lietuvos meniniame gyvenime.

Menininkas dalyvavo daugelyje kolektyvinių ir personalinių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Jo paveikslai yra privačiose kolekcijose Lietuvoje, Ukrainoje, Kanadoje, Vokietijoje, JAV, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje ir daugelyje kitų šalių.

Meno galerijos „Fojė“ direktorės Editos Tamulytės kuruotoje parodoje pristatomi jau dvejus metus besitęsiančio karo metu sukurti paveikslai. „Karo spalvos. Paveikslai – mano ginklai. Tiesa, kuri sklinda iš mano vidaus gelmių. Prasidėjus karui, aš nežinojau kur aš atsidursiu su savo šeima ir kiek mums liko gyventi. Viskas vystėsi labai greitai... Per kelias dienas mes nutarėme pasilikti ir priešintis. Tada aš pradėjau tapyti paveikslus – kiekvieną dieną po vieną ir talpinti Facebook‘e. Tai buvo mano atsakas į mirtį. Paveikslas tai yra gyvenimas. Mes tikime savo Pergale. Kol aš galėsiu perteikti savo kūryboje viską kas vyksta aplink, tapysiu paveikslus.“ – taip apie savo kūrybą pasakoja Jurijus Grigorovičius.

Parodos atidarymo metu dalyviai turėjo galimybę susitikti su darbų autoriumi, kuris pristatė savo paveikslus, papasakojo apie tai, ką patyrė pirmaisiais karo mėnesiais. Jurijus Grigorovičius pakvietė visus taip pat peržiūrėti savo sukurtą dokumentinį filmą „Mes iš Ukrainos“. Talentingas menininkas ne tik piešia, fotografuoja, bet ir kuria filmus.

Filmas pasakoja apie žinomus menininkus pirmaisiais karo Ukrainoje mėnesiais. Menas suteikia laisvę, kuri nugali neapykantą ir mirtį, o karas griauna gyvenimą. Ypač svarbu to nepamiršti dabar. Pastarųjų metų įvykiai Ukrainoje rodo, kad niekada nežinai, kiek truks taikus gyvenimas. Turime žiūrėti tiesai, kad ir kokia baisi ji būtų, tiesiai į akis, stiprinti save ir pasiruošti priešintis. Kuriančių žmonių ginklas yra menas. Šis filmas parodo, kiek daug Lietuvos ir Ukrainos menininkai padarė ir daro dabar, fiksuodami tragedijas ir drąsą, rodydami žmogiškumo pavyzdžius. Tai padeda įveikti baimę, bejėgiškumo ir vienišumo jausmus.

Parodos atidarymo metu susirinkusieji taip pat turėjo galimybę išgirsti gražių ukrainiečių tautinių dainų, kurias atliko iš Chersono atvykusi profesionali dainininkė Darija Repalo.

Rudaminos kultūros centras pakvietė taip pat visus prisijungti prie „RADAROM“ iniciatyvos ir nelikti abejingiems šiandien Ukrainoje vykstantiems tragiškiems įvykiams. Visi norintys galėjo paaukoti 5 eurus numeriu 1485. Surinktos lėšos bus skirtos saugaus kario paketams įsigyti.

„Visas civilizuotas ir demokratinis pasaulis palaiko Ukrainą, palaiko ne tik iš meilės, bet ir iš pareigos, ne tik dėl to, kad gaila ukrainiečių. Visi žino, kad jei Ukraina pralaimės, pralaimėsime mes visi, pralaimės demokratija, atsiras diktatūra, kurios civilizuotame pasaulyje negali egzistuoti. Tai yra antrosios Rusijos atakos prieš Ukrainą metinės. Žinome, ką reiškia Rusijos agresija. Tai žinome iš istorijos. Istorija kartojasi. Palaikykime Ukrainą. Tai šalis, kuri dabar susiduria su tuo, ką patyrėme prieš šimtą metų. Ukraina kovoja dvejus metus. Tai didvyriškas poelgis“, – savo kalboje sakė parodos atidaryme dalyvavęs Vilniaus rajono savivaldybės mero patarėjas Edvard Keizik. Edvard Keizik savo ir Vilniaus rajono savivaldybės mero Roberto Duchnevičiaus vardu padėkojo meno galerijos „Fojė“ direktorei Editai Tamulytei už sumanymą surengti parodą Rudaminoje ir per meną parodyti, kas šiandien vyksta Ukrainoje.

Rudaminos kultūros centro inf. ir nuotr.