Jaunas lenkų kinas reklama
Jau nuo spalio 4-osios tris dienas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose (Katedros a. 4) įvyks dvidešimt vienas nemokamas virtualios realybės filmo „Victory 1920“ (rež. Tomaszas Doboszas) seansas. Beveik trisdešimties minučių filmas – vienas ilgiausių virtualios realybės kūrinių ne tik Lenkijoje, bet ir pasaulyje. Filmo apie Varšuvos mūšį, vykusį 1920 m. rugpjūčio 15 d., dar vadinamą stebuklu prie Vyslos, vieną lemtingiausių įvykių Lenkijos, Europos ir pasaulio istorijoje, seansuose kiekvienas žiūrovas taps filmo personažu ir dalyvaus istoriniuose įvykiuose. „Stebėti to meto tikrovę iš vieno veikėjo perspektyvos, taip pat šokti parašiutu, prasiskverbti į bolševikų stovyklą, dalyvauti kavalerijos atakoje – visa tai suteiks nepamirštamų emocijų“, – sako Lenkijos instituto direktorė Małgorzata Stefanowicz-Pecela.
O spalio 5 d. 17.30 val. Šv. Faustinos namelyje (V. Grybo g. 29A) taip pat nemokamai galėsite išvysti filmą „Faustina“ (rež. Jerzy Łukasiewicz, 1994). Jame pasakojama apie Vilniuje gyvenusios šventosios sesers Marijos Faustinos Kovalskos, vadinamos Dievo Gailestingumo sekretore, gyvenimą. Jauna pamaldi mergina stoja į vienuolyną ir pradeda savo vizijose regėti Jėzų. Iš pradžių aplinkiniai jos nesupranta ir atstumia. Ji persikelia į vienuolyną Vilniuje, čia ją supranta ir palaiko jos nuodėmklausys kun. Mykolas Sopočka. Jo dėka sukuriamas šv. Faustinos vizijomis paremtas Gailestingojo Jėzaus paveikslas. 1935 m. jį išstačius Vilniuje Aušros vartų lange, prasidėjo dabar visame pasaulyje išplitęs Dievo Gailestingumo kultas. Filme šventąją vaidinusi Dorota Segda pelnė geriausios aktorės apdovanojimą „Auksinę antį“. Pats filmas buvo nominuotas „Auksiniams liūtams“. Filme skambančios muzikos autorius – visame pasaulyje žinomas kompozitorius Wojciechas Kilaras.
Fimas Faustina
Nuo spalio 20 d. Vilniuje ir kitose Lietuvos vietose pradedami rodyti visų kino mėgėjų ilgai laukti „Jauno lenkų kino“ seansai. Iš viso galėsite išvysti aštuonis (keturis dokumentinius ir keturis vaidybinius) septynių drąsių, talentingų režisierių filmus. Jų kūriniuose pamatysime praeitį, dabartį ir… ateitį, karą, grumtynes su negandomis ir pačiu savimi, kančią, bet ir meną, grožį ir meilę. Nesvarbu, ar juose pasakojama dabar populiariausio prezidento, ar vienišos motinos istorija, kiekvienam kūrėjui labiausiai rūpi žmogus ir jo kova.
Varšuvos kino festivalyje apdovanotame Lenkijoje gyvenančio baltarusio Andrejaus Kucilos dokumentiniame filme „Kai gėlės negali tylėti“ (2021) vaizduojamas dabartinės Baltarusijos gyvenimas po to, kai 2020 m. buvo brutaliai numalšinti visuomenės protestai, o šio režisieriaus „Summa“ (2018), Krokuvos kino festivalio geriausias dokumentinis filmas, rodo garsaus Vilniuje gimusio dailininko Andrzejaus Strumiłłos paskutines gyvenimo dienas bei gvildena vienatvės ir žmogaus laikinumo klausimus. Žinoma lenkų žurnalistė Barbara Włodarczyk filme „Ukrainiečių tautos tarnas“ (2020) nagrinėja Ukrainos prezidento Volodymiro Zelenskio populiarumo fenomeną. Joannos Kaczmarek filme „Šopenas. Nebijau tamsos“ (2022) trys garsūs pianistai (Leszekas Możdżeris, Wonas Jae-Yeonas ir Faresas Marekas Basmadji) ruošiasi koncertams su didžiausiais žmonijos konfliktais susijusiose vietose: prie Aušvico koncentracijos stovyklos, prie sienos su Šiaurės Korėja bei Beiruto centre.
„Meilės beieškant“ (2021) – Andrzejaus Mańkowskio psichologinė drama, pasakojanti apie internetinį romaną ir jo pasekmes. Filipo Gieldono debiutinio vaidybinio filmo „Magdalena“ (2021) pagrindinė herojė – jauna didžėjė, anksti tapusi motina, ieškanti savo vietos šiame negailestingame pasaulyje. Michało Krzywickio fantastinė juosta „Diena, kai šiukšlėse radau merginą“ (2021) – distopija apie netolimą Lenkijos ateitį, kurioje įsigalėjusi vergija. Dariuszo Gajewskio istorinis filmas „Legionai“ – viena brangiausių pastarųjų metų Lenkijos juostų, kurioje pasakojama apie ką tik į suaugusiųjų pasaulį įžengusius jaunus žmones, apie jų jausmus ir viltis vykstant Pirmajam pasauliniam karui. Mareko Bukowskio vaidybinis-animacinis filmas „Babilonas. Raportas apie karo padėtį“ (2021), sukurtas pagal Mareko Nowakowskio knygą „Raportas apie karo padėtį. Kasdienybės užrašai“, vaizduoja 1982 m. gegužės 3 d. įvykius, kai Varšuvoje milicija ir jos specialieji būriai žiauriai numalšino didžiausią per karo padėtį vykusią demonstraciją.
Taigi pasiruoškite didelei emocijų ir išgyvenimų dozei, kuri kaitins mūsų protus ir širdis šaltais spalio vakarais.
Visi Lenkijos instituto kino renginiai yra Vilniaus 700-ojo jubiliejaus programos dalis.
vilnius.lt
Daugiau informacijos https://instytutpolski.pl/vilnius/2022/09/22/virtualios-realybes-filmo-victory-1920-seansai/
https://instytutpolski.pl/vilnius/
