Unikalus reiškinys – verbos
„Išties, Vilniaus krašto verbos yra unikalus reiškinys ne tik šalies, bet ir pasaulio mastu, – sako Vilniaus rajono merė Marija Rekst. – Verbų rišėjos savo amatą pristatinėjo pasaulinėse parodose Japonijoje ir Italijoje.“
Šiame regione verbų rišimo tradicija užsimezgė apie XIX am., paplitusi Kriaučiūnų, Čekoniškių ir Platiniškių kaimų apylinkėse, kur moterys verbų rišimo meną perduoda iš kartos į kartą. Šios tradicijos išsaugojimui 2000 m. buvo įsteigta Čekoniškių verbų ir buities seklyčia, kuri tapo verbų rišėjų susibūrimo ir tradicijos saugojimo vieta. Maišiagalos Tradicinių amatų centre ir seklyčioje yra vykdomi verbų rišimo edukaciniai užsiėmimai, kurių metu lankytojas, verbininkės padedamas, savo rankomis suriša verbą.
„Šiemet vyko antroji Vilniaus krašto mokinių, jaunimo ir suaugusiųjų verbų rišėjų konkursinė paroda „Gražiausia tradicinė verba“. Sulaukėme 46 dalyvių. Smagu, kad aktyviai dalyvauja moksleiviai, – pasidžiaugia merė. – Verbų rišimo tradicija Vilniaus krašte 2019 m. buvo įrašyta į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Didžiuojamės tuo ir jaučiame atsakomybę. 2021 m. Vilniaus rajono savivaldybės taryba patvirtino savivaldybės logotipą, atkartojanti unikalų Vilniaus krašto kultūrinį paveldą – verbą. Logotipą naudoja savivaldybės institucijos, įstaigos ir savivaldybės administracija.“
Rajono savitumas – daugiatautiškumas
„Mūsų senąjį Vilnių supantis Vilniaus rajonas patrauklus savo vaizdingomis apylinkėmis, mažučiais kaimeliais ir senosios Lietuvos istorijos klodais. Pradedant pirmaisiais čia pasirodžiusiais gyventojais ir baigiant šiomis dienomis, čia įvairių tautų žmonės sukūrė ir kuria savitą bei unikalų šios vietovės savitumą. Dėl įvairių istorijos vingių Vilniaus rajonas pasižymi savitu daugiatautiškumu. Nuo senų laikų puoselėdami savo tautos tradicijas, čia taikiai sugyvena lietuviai, lenkai, totoriai, baltarusiai, ukrainiečiai, žydai, – rajoną apibūdina Vilniaus rajono merė Marija Rekst. – Vilniaus rajono daugiatautiška kultūra – tai ne tik didžiulė šito krašto vertybė, bet ir Lietuvos kultūrinė įvairovė. Tokioje daugiatautėje Vilniaus krašto bendruomenėje yra labai svarbi bendruomenės narių tarpusavio tolerancija. Meninė veikla yra galingas instrumentas tarpkultūrinei kompetencijai ugdyti. Kaip teigiama Europos Komisijos išleistoje Baltojoje Knygoje (2008), muzika ir šokis yra galingas instrumentas tarpkultūrinio ugdymo procese. Dalyvaudami meninėje veikloje, o ypač tradicinių kolektyvų veikloje, Vilniaus rajono vaikai ir jaunimas tampa ne tik etninės kultūros vartotojais, bet ir jos kūrėjais, kas labai prisideda prie Vilniaus rajono įvaizdžio formavimo. Vilniaus rajono meno kolektyvai turi dvigubą uždavinį – viena vertus, sudaryti sąlygas jo nariams ugdyti ir puoselėti savo tautinį identitetą, o kita vertus, rengti narius funkcionuoti daugiakultūrinėje aplinkoje.“
Daugiatautiškumas atsispindi ir krašto amatininkų ir tautodailininkų kūryboje. Vilniaus rajone veikia Vilniaus karšto etnografinio muziejaus filialas Tradicinių amatų centras Hovaldo dvare Maišiagalos miestelyje., kur yra skiriama daug dėmesio amatų išsaugojimui ir amatininkų verslumui skatinimui. Rajonas turi 28 sertifikuotus tautinio paveldo amatininkus. Amatininkai padeda susipažinti su dailiaisiais amatais ir įsigilinti į jų subtilybes. Be verbų pynimo, Vilniaus rajone puoselėjamos muilo gaminimo, šiaudinių sodų rišimo, puodininkystės, drožybos, žvakininkystės, margučių marginimo, karpymo tradicijos.
2020 m. į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą buvo įrašyta Lietuvos totorių gastronominė tradicija. Lietuvos totorių gastronominės kultūros pagrindai susiformavo XIII–XVI a. Būdingi patiekalai – vytinta jautiena, kundumai (koldūnai), šimtalapis, lokšina (totoriška sriuba su kukuliais), šurpa (daržovių sriuba su aviena ar jautiena), ešpešmakai (trikampiai pyragėliai su mėsa), chalva, džaima (apeiginis paplotėlis), peremiačiai (apvalūs pyragėliai su kapota mėsa), arbūznikas (šimtalapis su moliūgų ir mėsos įdaru).
Svarbiausi kultūros puoselėtojai yra kultūros centrai, bibliotekos, kultūros srities specialistai. Kaip teigia merė, rajone gan platus kultūros įstaigų tinklas. Jį sudaro du daugiafunkciniai kultūros centrai – Nemenčinėje ir Rudaminoje; Vladislavo Sirokomlės muziejus ir jo filialas Europos centras; Vilniaus krašto etnografinis muziejus ir šeši jo filialai, tai Maišiagalos kun. Juzefo Obrembskio muziejus, Čekoniškių verbų seklyčia, Tradicinių amatų centras, Vilniaus krašto švietimo muziejus. Vilniaus rajone yra pats didžiausias bibliotekų tinklas Lietuvoje: Centrinė biblioteka ir 43 skyriai. Veikia 64 meno ansambliai. Žymiausi iš jų „Perła“, „Wileńszczyzna“, „Rudomianka“.
„2021 m. iš savivaldybės biudžeto kultūros įstaigoms buvo skirta 4 mln. 377 tūkst. eurų, šiemet suplanuota 6 mln. 86 tūkst. eurų ir papildomai 430 tūkst. eurų investiciniams projektams. Savivaldybė nuolat prisideda prie darbo užmokesčio didinimo kultūros darbuotojams iš savivaldybės biudžeto lėšų, nes valstybės finansavimas neužtikrina visų poreikių“, – teigia Marija Rekst.
Dėmesio verti objektai
Ilgėjančios ir šiltėjančios dienos vilioja iš namų, pakeliauti šalia esančiomis vietovėmis. Daug įdomaus pamatyti galima keliaujant po Vilniaus rajoną.
„Visų pirma rekomenduočiau užsukti į Čekoniškių seklyčią arba Maišiagalos tradicinių amatų centrą ir savo rankomis surišti verbą Verbų sekmadieniui. Jai lankysitės Maišiagaloje – būtinai užsukite į kunigo prelato Juzefo Obrembskio muziejų. Čia pažinsite sunkų bažnyčios gyvavimą sovietmečiu ir kunigo neeilinę asmenybę. Aplankykite svetingus totorius Nemėžyje ir Keturiasdešimt Totorių kaime, – pakeliauti po Vilniaus rajoną ir geriau jį pažinti kviečia merė Marija Rekst. – Vilniaus rajonas turistiniu požiūriu yra unikalus – čia galima aplankyti net du iš trijų Lietuvoje esančių UNESCO kultūros paveldo objektų – Struvės geodezinio lanko punktus Meškonyse ir Paliepiukuose. Taip pat Vilniaus rajone yra daugumai Europos turistų žinomas Europos geografinis centras, kurį dar 1989 metais nustatė prancūzų mokslininkai.
Aukščiausios Lietuvos vietos – Aukštojas ir Juozapinė – taip pat yra Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, Medininkuose, kur grožėtis įspūdinga panorama galima iš įrengto apžvalgos bokšto. Vykstant į Medininkus tikriausiai neįmanoma nepastebėti garsiosios Medininkų pilies, įsikūrusios prie vieno seniausių ir didžiausių Lietuvos prekybos kelių.
Norintiems pailsėti ir pasinerti į gamtos ramybę, siūlome apsilankyti Neries regioniniame parke, labiausiai miškais apaugusiame parke Lietuvoje. Šiame parke galima išvysti didžiausią Lietuvoje Dūkštų ąžuolyną, Neries skardžius su nuo jų atsiveriančiomis miškingomis upės slėnio panoramomis, Dūkštų ir Karmazinų atodangas, piliakalnius, parke gausu pažintinių takų, pėsčiųjų ir dviračių trasų. Aktyvaus turizmo mėgėjams – žygiai Neries ir Asvejos regioniniuose parkuose.“
Kiti Vilniaus rajono lankytini objektai, kuriuos verta pamatyti – puikiai žinomas Europos parkas, Liubavo dvaro malūnas – unikalus techninio, istorinio ir nematerialaus kultūrinio paveldo objektas. Vladislavo Sirokomlės muziejus Bareikiškėse su nepriekaištingai sutvarkyta aplinka, alsuojančia ramybe ir ten įrengtu amfiteatru, kur galima susipažinti su poeto kūryba ir jo gyvenimo vingiais. Juk tai garsus XIX a. poetas, Lietuvos turizmo pradininkas. Besidomintiems etnokultūra, verta užsukti į Nemenčinės etnografinį muziejų, o Tradicinių amatų centre susipažinti su Vilniaus krašto tradiciniais amatais.
Vilniaus rajono centrinė biblioteka vykdant projektą „Virtualus turas po Vilniaus krašto Totorių istoriją ir kultūrą“ sukūrė naują paslaugą Vilniaus rajono bibliotekose – virtualus turas po Vilniaus kraštą. „Įgyvendinta idėja skatina tarpkultūrinį suvokimą ir dialogą, suteikia galimybę susipažinti su Vilniaus krašte valstybės saugomais kultūros paveldo objektais. Šis projektas įgalino nutolusius bibliotekų vartotojus, socialiai pažeidžiamas grupes ir visus gyventojus susipažinti su Nemėžio ir Keturiasdešimt Totorių kaimų istorija, kuri siekia XIV amžių, kai Vytautas Didysis apgyvendino čia pirmuosius totorius. Šiuose kaimuose yra valstybės saugomų nacionalinės, regioninės ir vietinės reikšmės kultūros paveldo objektų“, – pažymi merė.
Turizmo variklis – bendradarbiavimas
Plėtojant turizmą, bendradarbiaujama su Trakų rajonu, kviečiant pažinti abiejų savivaldybių ypatumus. „Turizmo srityje bendradarbiaujame ne tik su Trakų rajonu. ES projektus šioje srityje įgyvendinome taip pat su Vilniaus miestu, Šalčininkų ir Švenčionių rajonais. Turizmo vystymas su kaimyniniais rajonais yra ypatingai svarbus, juk keliaujančiam žmogui visai nesvarbu kokiame jis yra rajone, svarbiausia geras aptarnavimas, susisiekimas ir nepamirštamas įspūdis bei potyris. „Vystant kultūros ir turizmo sritį bendradarbiaujame ne tik su kaimyniniais rajonais, bet ir su kaimyninėmis šalimis. 2021 m. įgyvendinom tarptautinį projektą „Atraskime regionų šaknis iš naujo“ pagal 2014–2020 metų Europos kaimynystės priemonės Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programos prioritetą – vietos kultūros skatinimas ir istorinio paveldo išsaugojimas. Bendra projekto vertė sudarė daugiau kaip milijonas eurų. Projektą įgyvendinom kartu su partneriais: Žiemgalos planavimo regionu, Baltarusijos Polocko vykdomuoju komitetu bei Švietimo, sporto ir turizmo skyriumi, Latvijos Neretos ir Jekabpilio miesto savivaldybėmis, Rokiškio krašto muziejumi. Vienas iš projekto tikslų ir buvo vystyti bei skatinti kultūros ir istorijos paveldą kaip ilgalaikį kultūrinio turizmo traukos objektą. Šiam tikslui pasiekti įgyvendinta daugybę veiklų: kultūriniai mainai, tarptautiniai renginiai, kultūros darbuotojų mokymai, tradicijų bei paveldo pristatymai partnerių šalyse. Projekto metu sukurti trys tarptautiniai maršrutai „Atrask, ištyrinėk ir pažink amatus bei tradicijas“, „Atrask, ištyrinėk ir pažink nematerialaus kultūros paveldo vertybes“ ir „Atrask, ištyrinėk ir pažink įžymias asmenybes, vietas ir įvykius“. Šiuose maršrutuose pristatyta 14 Vilniaus rajono lankytinų objektų, kurie su Baltarusijos ir Latvijos partnerių lankytinais objektais atstovauja Lietuvos tradicijoms ir paveldui. Taip pat maršrutų viešinimui buvo surengtas pristatymo turas kelionių organizatoriams, gidams ir žiniasklaidai“, – turizmo plėtrą apžvelgia merė.
Lemia savivaldybės iniciatyvumas
Pasiteiravus, nuo ko – regiono ar savivaldybės – labiausiai priklauso turizmo ir kultūros plėtra, merė patikina, kad kultūros ir turizmo klausimai visgi yra paliekami savivaldybės iniciatyvai. „Šiuo metu vyksta 2021–2027 ES finansavimo periodo projektų planavimas, kai, siekdama pasinaudoti ES struktūrinių fondų parama, kiekviena savivaldybė, regionas sudaro funkcinių zonų, tvarios miestų plėtros strategijas. Naujuoju ES finansiniu laikotarpiu Vilniaus rajono savivaldybė planuoja investicijas į turizmo infrastruktūros plėtrą, švietimo įstaigų modernizavimą, plėtrą, sveikatos ir socialinių sferų plėtrą ir paslaugų efektyvinimą, neformaliojo švietimo įstaigų bei atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą viešosios paskirties pastatuose – saulės elektrinės, geoterminis šildymas. Vilniaus regiono plėtros taryboje preliminariai sutarta dėl turizmo funkcinės zonos, kurioje bus įgyvendinami įvairūs projektai, skirti vystyti turizmui bei kultūrai. Be jokios abejonės, savivaldybė taip pat savarankiškai ieško finansavimo šaltinių, norėdama įgyvendinti projektus tiek turizmo, tiek kultūros srityje, – planus pristato merė ir pasidžiaugia, kad rajone pakankamai gerai sutvarkytas privažiavimas prie lankytinų objektų, kad pastaraisiais metais pagerinta lankytinų objektų informacinė sistema – įrengta per 80 informacinių kelio ženklų.
Alina Tunkevič
Straipsnis buvo paskelbtas „Savivaldybių žinių“ Nr. 3
