Jau anksčiau ne kartą pabrėžęs bei akcentavęs kultūros ir meno teigiamą poveikį žmogaus emocinei sveikatai, MO nuosekliai laikosi savo pozicijos. Remdamiesi Pasaulio sveikatos organizacijos išvadomis ir kitų šalių gerosiomis praktikomis, muziejaus atstovai siūlo pilotinį projektą – pasaulyje taikomą apsilankymo muziejuje receptą integruoti į Lietuvos sveikatos priežiūros sistemą. Vėliau šios priemonės apimtis galėtų būti plečiama į „socialinio recepto“ modelį.
Meno ir kultūros potencialas stiprinant emocinę sveikatą
Kaip pažymi MO muziejaus vadovė Milda Ivanauskienė, pandemija padėjo žmonėms suprasti, kad psichikos sveikata yra ne mažiau svarbi už fizinę sveikatą ir vis daugiau visuomenės narių ėmė pripažinti, kad jie gali turėti emocinės sveikatos problemų.
„Reaguodami į dabartinę psichologinę situaciją visuomenėje, Pasaulinės sveikatos organizacijos patvirtintas išvadas bei remdamiesi gerosiomis praktikomis pasaulyje, siūlome krizę pasitelkti kaip pokyčio galimybę. Raginame išnaudoti meno ir kultūros potencialą emocinės sveikatos stiprinimo srityje“, – teigia Milda Ivanauskienė, MO muziejaus direktorė.
MO muziejus kviečia į diskusiją bei dialogą Sveikatos apsaugos, Kultūros, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijas. Trumpuoju laikotarpiu MO siūlo įvesti pilotinį projektą – apsilankymo muziejuje receptą, o ilguoju – remiantis jau veikiančio Kultūros paso projekto sėkme, plėsti recepto apimtį ir į sveikatos apsaugos sistemą integruoti „socialinį receptą“.
Apsilankymo muziejuje receptas prisidėtų prie Lietuvos žmonių emocinės sveikatos stiprinimo, psichikos sutrikimų prevencijos, padėtų sumažinti naudojimąsi perkrautos sveikatos priežiūros sistemos paslaugomis. Jis atlieptų tiek įsisenėjusias Lietuvos visuomenės emocinio neraštingumo problemas, tiek pandeminės bei popandeminės situacijos realijas.
Nepakankamas dėmesys psichikos ligų prevencijai
Pateiktame MO muziejaus siūlyme pastebima, kad Didžiojoje Britanijoje atliktas tyrimas patvirtino, kad bent trečdalis vizitų pas šeimos gydytoją yra susiję su asmens atskirtimi, vienišumu ir reikalauja socialinio, o ne medicininio sprendimo. Daugiau informacijos ČIA.
Akivaizdu, būtina skirti daugiau dėmesio psichikos sutrikimų prevencijai ir emocinės sveikatos stiprinimui. Lietuvoje kol kas tai dar nėra prioritetizuojama.
„Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad 90 procentų bendros žmonių sveikatos lemia socialiniai determinantai: fizinė ir dvasinė aplinka, santykiai tarp žmonių, o tik 10 procentų – kūno ir jo dalių gydymas. Visgi Lietuvos psichikos sveikatos sistemoje didžioji dalis dėmesio ir finansavimo atitenka trims tradiciniams srautams: medikamentiniam gydymui, psichiatrijos ligoninėms ar psichiatrijos skyriams ir nuolatinės globos įstaigoms. Gydymui išleidžiama labai daug, nes skiriama per mažai dėmesio emocinės sveikatos stiprinimui ir psichikos sutrikimų prevencijai“, – sako gydytojas psichiatras Dainius Pūras.
Jis taip pat priduria, kad psichologinės pagalbos prieinamumas yra problema visame pasaulyje – visur ieškoma sprendimų, taigi, akivaizdu, kad jų reikia ieškoti ir Lietuvoje.
Pasiteisinę sprendimai užsienyje
MO muziejus, siūlydamas pilotinį projektą emocinei sveikatai gerinti – apsilankymo muziejuje receptą – remiasi ir užsienyje pasitvirtinusiomis bei jau veikiančiomis praktikomis.
Panaši iniciatyva nuo 2018 m. įgyvendinama Kanados Kvebeko provincijoje. Medikų organizacijos inicijuotame projekte dalyvaujantys gydytojai turi galimybę išrašyti savo pacientams ir jų artimiesiems receptą apsilankyti muziejuje.
Visai neseniai apie panašią iniciatyvą paskelbė ir Belgija. Nuo šių metų rugsėjo mėnesio pacientams, gydomiems nuo streso vienoje didžiausių Briuselio ligoninių, pradėta nemokamai siūlyti apsilankyti penkiuose miesto viešuosiuose muziejuose.
Jungtinė Karalystė yra lyderė menų ir laisvalaikio poveikio sveikatai tyrimų ir politikos srityje bei jau kurį laiką taiko plataus socialinio recepto variantą. Šis receptas be apsilankymo muziejuose ar kitose kultūros įstaigose įtraukia ir daugiau įvairių laisvalaikio sričių. Jo taikymo rezultatai – itin pozityvūs. Pastebima, kad pacientams pagerėja nuotaika, sumažėja nerimas ir depresijos simptomai, pagerėja fizinė sveikata, sumažėja apsilankymų skaičius pas bendrosios praktikos gydytojus, padidėja socialumas, motyvacija, atsiranda daugiau vilties ir optimizmo dėl ateities.
Apie Kanadoje taikomus sprendimus daugiau sužinoti galima ČIA. Paskutinės naujienos Belgijoje – ČIA, o su Jungtinės Karalystės modeliu galima susipažinti ČIA.
