Švietimo istorija Pakenės, Kenos ir Sadūniškių kaimų teritorijose buvo parengta pagal liudininkų (Zygmund Franckevič, Helena Lukaševič, Sabina Stankevič, Františka Lukaševič, Regina Brazis, Veronika Petkevič) pasakojimus ir atsiminimus bei remiantis išsaugotais dokumentais.
Knygos/albumo rėmėjai: Lenkijos Respublikos Ambasada Vilniuje, Lenkijos ambasados konsulas Marcin Zieniewicz, Čenstakavos Švč. Mergelės Marijos bažnyčios kunigas Ryszard Umański, Mstów valsčiaus viršaitis Tomasz Gęsiarz.
„Šiandien turime puikią progą pristatyti Jums albumą, kuris yra labai svarbus mūsų gyventojams – tai vietinių švietimo sergėtojų istorijos išsaugojimas. Finansavimo, palaikymo ir bendradarbiavimo dėka šiandien galime savo rankose laikyti daugelių kartų darbo vaisių. Tegul šis išsaugotas praeities lašas tampa dideliu įkvėpimu ateinančioms kartoms. Dėkoju rėmėjams ir Savivaldybei už visuomet jaučiamą palaikymą ir uždegamą žalią šviesą visoms mūsų idėjoms“, – knygos pristatymo iškilmėse sakė Pakenės Česlovo Milošo pagrindinės mokyklos direktorė Janina Novickaja, dėkodama visiems už įdėtą darbą, pastangas ir skirtą finansavimą.
Iškilmingame knygos/albumo atidaryme dalyvavo būrys svečių. Renginyje dalyvavo Vilniaus rajono savivaldybės merė Marija Rekst, Seimo narys iš Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos Česlav Olševski, Savivaldybės švietimo skyriaus vedėja Sofija Segen, Kalvelių seniūnė Kristina Gerasimovič, svečiai iš Lenkijos „Legia Warszawa“ gerbėjų klubo, kaimyninių švietimo įstaigų vadovai, buvę mokytojai ir mokiniai.
Šventėje dalyvavusi Vilniaus rajono savivaldybės merė Marija Rekst pasidžiaugė bendruomenės iniciatyva išsaugoti istoriją ir prisiminimus apie tuometį švietimą.
„Labai džiaugiuosi Jūsų šiltu ir aktyviu bendradarbiavimu. Tai puikus kartų bendradarbiavimo pavyzdys ir Jūs šiandien parodėte šio bendradarbiavimo vaisių – puikią knygą, išsaugojančią istoriją ir perduodančią ją ateities kartoms. Džiugu, kad Vilniaus rajone dirba puikūs mokytojai, vadovai. Linkiu, kad visada jaustumėte pasitenkinimą savo darbu. Esate didelės širdies žmonės, nes dalijatės ne tik savo žinių bagažu, bet ir širdimi, savo šiluma. Atiduodate visą save. Dėkoju mokiniams už aktyvumą, o tėvams už puikų auklėjimą ir pagarbos skiepijimą pedagogams bei visiems suaugusiems. Visada džiaugiuosi būdama Jūsų svetingoje ir šiltoje bendruomenėje. Linkiu visko kas geriausia ir dar kartą dėkoju tiems, kurie prisidėjo prie knygos išleidimo ir išsaugojo švietimo istoriją“, – savo kalboje kalbėjo merė ir įteikė mokyklos direktorei padėkos raštą.
Visus susirinkusius taip pat sveikino renginyje dalyvavęs Seimo narys Česlav Olševski bei Švietimo skyriaus vedėja Sofija Segen, kuri mokytojams įteikė padėkos raštus.
Renginį papuošė mokyklos auklėtinių koncertas. Pabaigoje svečiams buvo įteiktos knygos/albumai „Šimtmečio švietimas Pakenėje“, susirinkusieji dalijosi įspūdžiais apie knygą ir savo prisiminimais apie mokyklos laikus.
Švietimo pradžia Pakenės ir Kenos teritorijose siekia 1919 metus, kuomet mokslas vyko keliuose namuose vienu metu, kur kartais ne mokytojas, o paprastas raštingas žmogus perteikdavo žinių pagrindus ir dalijosi su kitais.
Mokykla Pakenės kaime pradėjo veikti 1923 m., kuomet Helenos Lukaševič tėvas pastatytą namą atidavė mokyklos pastatui, kuriame vyko keturių metų mokslas gimtąja kalba – lenkų. Nuo 1940 metų mokymas vyko lietuvių kalba. Ši mokykla veikė iki 1945 metų.
Tuo metu taip pat veikė mokykla privačiame name Kuosinėje, apie ką liudija mokinių pažymėjimai. Pasak pasakojimus, čia veikė keturmetė mokykla, kurioje po Antrojo pasaulinio karo mokymas vyko lenkų kalba, vėliau – lietuvių kalba.
1946 m. pradėjo veikti mokykla Sadūniškėse, o nuo 1948 m. mokykla Okolicoje (dabar Pakenė), vėliau veikusi kaip Kalvelių septynmetės mokyklos skyrius.
1955 metais savo duris pravėrė Kenos septynmetė mokykla, po keturių metų tapusi dešimtmetė.
Dabartinė mokykla Vilniaus rajono savivaldybės, Pasaulinio banko ir draugijos „Wspólnota Polska“ lėšomis renovuota 2005 m. 2013 m. mokykla pavadinta žymaus lenkų poeto ir Nobelio literatūros premijos laureato Česlovo Milošo vardu.
pagal vrsa.lt
