Klaipėdoje pristatytas „Auszros“ archyvas“

2011-12-20, 06:15
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Klaipėdoje pristatytas naujas, anot mokslininkų, itin vertingas leidinys „Auszros“ archyvas: Martyno Jankaus rinkinys“.

Daugiau nei 100-to metų istoriją menantis archyvas amžiams neišnyko tik per laimingą atsitiktinumą, praneša „Panorama“.

Naujajame leidinyje – XIX a. pab. tautinio atgimimo sąjūdžio pirmojo periodinio leidinio – mėnraščio „Aušra“ archyvinė medžiaga. Tai laiškai, publicistika, įvairūs dokumentai lietuvių ir vokiečių kalbomis, kai kuriuose yra intarpų lenkų, lotynų, prancūzų ar rusų kalbomis.

Archyvą sukaupė Martynas Jankus, Rambyno kalno papėdėje – Bitėnuose – turėjęs leidyklą ir spaustuvę. 1939-taisiais, Klaipėdos kraštą užėmus hitlerinei Vokietijai, M. Jankus pasitraukė į Kauną. Nuo to laiko apie „Aušros“ archyvą niekas nieko nebegirdėjo.

„2008 metais – štai kiek laiko praėjo – Kaune seno mažo namo pakraigėj kilo gaisras. Perdengiant stogą pažiro popieriai į kiemą.

Ir jau darbininkai rinko, mėtė į sunkvežimį išvežt į šiukšlyną, bet vienas smalsus šiukšliavežės vairuotojas Pranas Matijošius – jo pavardę reikia aukso raidėm užrašyt – pakėlė, pažiūrėjo ir nustebęs pamatė XIX a. dar net ne pabaigos, dar gerokai iki pabaigos laikų atvirukus, laiškus, pašto ženklus – surinko viską, parsinešė namo ir laikė“, – archyvo istoriją pasakoja knygos sudarytojas prof. Domas Kaunas.

Pasak specialistų, dokumentai, laiškai atskleidžiantys to meto užkulisines „Aušros“ leidybos idėjas, diskusijas apie tuometines kultūrines ar tautines aktualijas – gali tapti ne vieno mokslinio darbo pagrindu.

Naujajame leidinyje publikuojami ir Martyno Jankaus dienoraščio fragmentai. Jis rašytas pirmojo pasaulinio karo metais, kai M. Jankaus šeima, kaip ir daugelis Klaipėdos krašto gyventojų buvo ištremti į Sibirą.

„Aprašomas kiekvienos Jankaus dienos išgyvenimas, kuris buvo paženklintas ir sūnaus netektimi, kuris buvo pažymėtas ir gana sudėtingu sugyvenimu kitose sąlygose su kaimynais svetimtaučiais ir taip pat pateikiami išgyvenimai, sugyvenimas su tais pačiais lietuvininkais, kurie kartu buvo ištremti“, – sako Klaipėdos universiteto istorikė dr. Silva Pocytė.

Anot mokslininkės, M. Jankaus dienoraščio fragmentai su „Aušros“ istorija nėra susiję, tačiau taip pat labai vertingi, nes prieinamų šaltinių, pasakojančių apie Klaipėdos krašto lietuvininkų likimą pirmojo pasaulinio karo metais yra itin mažai.

Asta Kažukauskienė
LTV „Panorama“

www.lvcom.eu

Komentuoti

 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24