Kas atrodė kaip griūtis, tapo galimybe
Valstybiniam Vilniaus mažajam teatrui 2020-ieji metai – išskirtiniai, įsimintini ir be galo įdomūs. 30-ies metų veiklos jubiliejų pavasarį ketinęs švęsti teatras buvo nutildytas – visoje šalyje įvestas karantinas uždarė kultūros įstaigas, o kūrėjus privertė palikti mylimą sceną ir sustabdyti suplanuotus darbus.
Nors atrodęs kaip didelė kliūtis, sugriovęs teatro planus, karantinas ir viešojo gyvenimo sąstingis dabar atrodo kaip dovana. Taip svarsto Vilniaus mažojo teatro režisierė Gabrielė Tuminaitė: „Buvome išvyti iš teatro, bet nors tai atrodė lyg griūtis, iš tiesų atsivėrė dideli laukai. Kiekvienas įgavome naujų patirčių, minčių, su kuriomis grįžtame į teatrą kaip į apskritai permąstytą reiškinį.“
Pasikeitusios realybės fone gyvenimui grįžtant į įprastas vėžes, Vilniaus mažajame teatre ruošiamasi naujiems darbas ir ateinančiam sezonui – nebijant iššūkių, kaitos, nesėkmių ir atradimų nes kūryba, pasak G. Tuminaitės, nuolatos gyva.
Spektakliai Lukiškių kalėjimo komplekse
30-metį švenčiančio Vilniaus mažojo teatro sezonas prasidės anksčiau nei įprastai – vasaros renginiais ir spektaklių rodymais sostinės erdvėse. Buvusio Lukiškių kalėjimo-izoliatoriaus kieme rugpjūčio 20 d. bus rodomas G. Tuminaitės spektaklis „Marti“, rugpjūčio 21 d. – spektaklis „Savižudis“.
Į neįprastą kalėjimo erdvę ir dar visiškai autentiškas jos prieigas spektaklių lankytojai galės patekti kone paskutinį kartą, o pasirinkta sostinės vieta ir Vilniaus mažojo teatro spektakliai siejasi labiau nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Pagal visiems žinomą Žemaitės apysaką „Marti“ pastatytas spektaklis toli gražu neprimena nuobodaus ir stereotipais apaugusio kūrinio. Į Vingių namus atvykusi Katrė patenka į tikrą košmarą, kurį spektaklio žiūrovai prilygina siaubo filmui. Lukiškių kalėjimo atmosfera ir vizualumas šiam spektakliui suteiks neįprastos įtaigos, o scenografo Vytauto Narbuto sukurta nacionalinio stadiono – kaip dar vieno stagnacijos simbolio – aplinka tarp Lukiškių kalėjimo sienų itin intriguoja.
Spektaklio „Savižudis“ pjesę rusų autorius Nikolajus Erdmanas parašė 3-ajame XX a. dešimtmetyje – permainų, socialinį gyvenimą pavertusių absurdo teatru, laikais. Režisierės Gabrielės Tuminaitės teigimu, laiko kapsulę primenantis Lukiškių kalėjimo kompleksas N. Erdmano dvasiai tinka ir struktūra, ir atmosfera. Spektaklis pasakoja apie sovietiniame komunaliniame bute su žmona ir uošve gyvenantį Semioną Podsekalnikovą, susiginčijantį dėl kepeninės dešros ir nusprendžiantį nusižudyti.
Ir „Marti“, ir „Savižudis“, anot G. Tuminaitės, nuotaikomis prisitaiko prie Lukiškių kalėjimo komplekso architektūros: „Mums svarbu, kad viskas derėtų – išeiname iš tradicinės juodos teatro dėžutės, atsiveriame ir savo spektaklius įkurdinsime Lukiškių kalėjimo erdvėse bei Chodkevičių rūmų kieme.“
Vilniaus mažojo teatro kūrybinės dalies vadovas Simonas Keblas teigia, kad pasaulyje įsivyravusi pandemija, karantinas ir sustoję darbai tarsi įpylė rūgšties į kasdienybę: „Buvome priversti kitaip mąstyti ir perkonfigūruoti save. Todėl ir naująjį sezoną pasitinkame kitaip – kitoje, gal net kiek nepatogioje erdvėje.“
Žavingasis „Fantazijus“ žavingame Chodkevičių rūmų kieme
Vilniaus mažasis teatras jungiasi prie Vilniaus festivalių organizuojamo ciklo „Vasaros sezonas 2020“ ir kviečia į G. Tuminaitės spektaklį „Fantazijus“ pagal ekstravagantišką XIX a. Alfredo de Musset pjesę. „Fantazijus“ paties autoriaus pavadintas blogai pasibaigiančia komedija, arba drama su laiminga pabaiga. Tai – pasaka, kurios herojai persirenginėja, keičiasi vaidmenimis, nuolat patenka į komiškų nesusipratimų situacijas.
Rugpjūčio 26 d. Chodkevičių rūmų kieme rodomo spektaklio „Fantazijus“ ritmą ir dvasią kurs gyvai atliekama grupės „Kabloonak“ muzika. Šiais metais „Kabloonak“ pelnė Metų alternatyvios muzikos grupės apdovanojimą „MAMA“ apdovanuojimuose. Albumo „Am I“ dainas aranžavo kompozitorius Giedrius Puskunigis. Žiūrovai išvys ir choreografo Raido Petrausko „Vogue“ šokio stiliaus elementus.
