Paminklo A. Smetonai sukūrimo ir jo prieigų prie pastato Gedimino pr. 13, Vilniuje, įrengimo meninės-architektūrinės idėjos konkursą siūlytina finansuoti Vyriausybės kanceliarijos administruojamomis valstybės biudžeto lėšomis, skirtomis istorinės atminties puoselėjimo projektams įgyvendinti (iki 30 tūkst. eurų).
„Sunku būtų surasti asmenybę, kuri galėtų prilygti Antanui Smetonai, kai mes kalbame apie prieškario Lietuvą. Mūsų pareiga – tinkamai pagerbti ir įamžinti A. Smetonos tragišką asmenybę, pirmąjį ir ilgiausiai poste išbuvusį Lietuvos prezidentą, ryškų intelektualą, aktyvų visuomenininką, aistringą lietuvybės puoselėtoją, gabų publicistą, modernios Lietuvos kūrėją, kūrybingą bei ryžtingą politiką, aktyviai kovojusį už valstybės teritorinį vientisumą“, – sakė Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Deividas Matulionis.
Kultūros ministerijai pavesta iki 2020 m. spalio 1 d. suorganizuoti ir įvykdyti paminklo sukūrimo ir jo prieigų prie pastato Gedimino pr. 13, Vilniuje, įrengimo meninės-architektūrinės idėjos konkursą. Finansų ministerija įpareigota, rengiant 2021 m. valstybės biudžeto projektą, numatyti Kultūros ministerijai lėšų (250 tūkst. eurų) paminklui ir jo prieigoms prie pastato Gedimino pr. 13, Vilniuje, įrengti.
Nuspręsta, kad Vyriausybės kanceliarija kreipsis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl sutikimo statyti šį paminklą valstybinėje žemėje tarp pastato Gedimino pr. 13 ir Gedimino prospekto Vilniuje ir dėl reikiamo žemės sklypo suformavimo.
Miesto erdvė ties Gedimino pr. 13 tiesiogiai susijusi su mūsų valstybės atkūrimo istorija. 1918 m. šiandieninio statinio ir jo prieigų šalia Gedimino pr. vietoje stovėjusiame pastate dirbo Lietuvos Valstybės Taryba, kuriai pirmininkavo Antanas Smetona, čia posėdžiavo pirmieji ministrų kabinetai, vadovaujami Augustino Voldemaro ir Mykolo Šleževičiaus, pradėtas leisti nepriklausomos Lietuvos pagrindinių valstybės įstatymų ir valdžios įsakymų periodinis informacinis leidinys „Laikinosios Vyriausybės žinios“. Šiuos istorinius faktus dabar ženklina atminimo lentos.
