Pasak vienos iš parodos kuratorių Lolitos Jablonskienės, parodoje Baltijos regionas pristatomas kaip visuma, neakcentuojant kurios nors šalies stipresnių pusių ar sričių.
„Pristato 7 dešimtmetį. Tai, rodos, nutolęs laikotarpis, bet panašus į mūsų nūdieną, kuomet, kaip ir šiandien, architektai, dizaineriai, dailininkai siūlė mums viską modernizuoti, viską iš esmės pakeisti: keltis į naujus mikrorajonus, į naujos statybos namus, įsigyti naujų modernių baldų, indų, naujai gyventi, vakarietiškai, integruotis į platesnį kontekstą. Lygiai tą patį galima pasakyti ir apie 7 dešimtmetį“, – sako Nacionalinės dailės galerijos vadovė Lolita Jablonskienė.
Jos teigimu, Baltijos šalių regionas į Sovietų Sąjungą, Šaltojo karo metais su Vakarais konkuravusią dėl centro ir periferijos statuso, transliavo tarptautines modernios aplinkos ir gyvenimo būdo idėjas.
Legendiniais tapo Baltijos pajūrio kurortai, nauji mikrorajonai. Itin populiarios buvo kasdienio gyvenimo gerovę, komfortą simbolizavusios prekės, sovietinių piliečių medžiotos kaip užsieninis deficitas.
Parodos kuratorės iš Latvijos teigimu, įdomiausias šios parodos aspektas – to paties laikotarpio Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje sugretinimas.
„Kiekvienoje šalyje yra tai, ką žinome, bet egzistuoja ir mitai, tarkime, ką mes Latvijoje žinome apie Lietuvą ir Estiją. Todėl buvo įdomu sinchronizuoti ir pažiūrėti, kurie dalykai buvo fundamentalūs, esminiai, o kas tiesiog iliuzija“, – teigia parodos kuratorė iš Latvijos Iliana Veinberga.
Modernizacijos paroda Nacionalinėje galerijoje veiks iki vasario vidurio.
Margarita Alper
LTV „Panorama“
