Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas vėl sulauks talkininkų. Balandžio 26-ąją Ožkabaliuose, Vilkaviškio rajone, rengiama Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyno 25-ųjų metinių paminėjimo šventė. Bus pasodintas pirmasis dvidešimt penkių ąžuolų guotas Atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečio giraitėje.
1988 metais prasidėjus Lietuvos tautiniam atgimimui entuziastai ėmėsi organizuoti Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyno sodinimą. Ąžuolyną buvo nuspręsta sodinti Sūduvos krašte, J. Basanavičiaus tėviškėje.
1989 m. balandį buvo pasodintas 30 hektarų ąžuolynas. Pasodinta apie 8000 medelių. Kasmet Ąžuolynas plėtėsi. Šiandien tai ne tik didelis parkas, bet ir unikalus Lietuvos istorijos ir gamtos paminklas. Takas į Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyną prasideda nuo atkurtos J. Basanavičiaus gimtinės sodybos. Aukščiausioje Ąžuolyno vietoje - Aukuro kalne - minimos atmintinos datos.
Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas šiandien užima apie 40 hektarų, auga apie 9000 medelių, susodintų giraitėmis. Į pietvakarius nuo J. Basanavičiaus gimtosios sodybos, ant aukščiausios kalvos, ošia vienuolikos ąžuoliukų giraitė, skirta 1990-ųjų metų Kovo 11-ajai. Po tragiškų 1991 m. sausio 13-osios įvykių pasodinta 13 vardinių ąžuoliukų ir viena liepaitė žuvusiesiems atminti.
Yra ir Medininkų bei Represijų aukų, Knygnešių, Tautos vienybės bei kitokių pavadinimų giraitės.
Garbingiausioje vietoje ant Aukuro kalno pasodinti ąžuoliukai didiesiems tautos vyrams: J. Basanavičiui, Simonui Daukantui, Antanui Smetonai, Dionyzui Poškai, Vydūnui ir kitiems.
1998 m. gegužę Vyriausybės nutarimu Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynui ir J. Basanavičiaus gimtinei suteiktas kultūros paminklo statusas.
Nuo 2010 m. Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas ir J. Basanavičiaus gimtinė - Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys.
