Planuojama, kad atnaujintas Sapiegų parkas lankytojus pasitiks jau kitų metų pavasarį.
Atnaujintame parko plane numatyta išsaugoti daugiau medžių, atverti daugiau erdvių lankytojams, sukurti galimybę tiek mėgautis saule ant žolės, tiek slėptis pavėsyje po medžiais, kartu išlaikant pagrindinius barokinio parko principus.
„Sapiegų parkas - visų pamėgtas, todėl jis turi būti patrauklus ir atskleisti jo turtingą istoriją. Iš Kultūros paveldu besirūpinančių institucijų turėjome reikalavimą visiškai atkurti senąjį baroko parką, pašalinant tam trukdančius medžius. Džiaugiuosi, kad pavyko rasti sprendimą ir projektą pataisyti taip, kad sveiki medžiai, kurie džiugina miestiečius, išliks, erdvė taps atvira vilniečiams. O sutaupytos lėšos bus racionaliau panaudotos aplinkinio parko tvarkymui”, - sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Rytinė parko dalis perprojektuota taip, kad augalai netrukdytų patekti ant jose esančių pievų. Vakarinės parko dalies bosketai - trikampiai miškingi parko segmentai - taip pat bus atverti lankytojams, kadangi atsisakyta dalies gyvatvorių, trukdančių karštą dieną pasislėpti medžių pavėsyje. Būtent šiose dalyse bus gausiai sodinama naujų medžių. Parko atvirumas padidintas ir atsisakant tvorelių, kurios būtų atribojusios parką nuo greta stovinčių pastatų, kuriuose dabar įsikūręs „Vilnius Tech Park”.
Centrinėje parko ašyje, einančioje nuo Antakalnio gatvės vartų link rūmų, nuspręsta palikti senuosius medžius, nežiūrint į tai, kad dalis jų neturi ilgalaikės perspektyvos.
„Turime puikų projektą Sapiegų parko atkūrimui. Pasirinktas parko tvarkymo kelias atkuria ir išryškina istorijos eigoje prarastą šio svarbaus Vilniaus priemiesčio erdvinę struktūrą, pabrėždamas funkcinius ir vizualinius ryšius tarp miestui ir visai valstybei svarbių baroko epochos paveldo objektų. Projekto rengimo metu rėmėmės atliktų tyrimų metu rastais duomenimis ir įrodymais, o šis projektas formuoja atviras ir medžiais apželdintas parko erdves, atkuria parko želdinius ir gerbūvio elementus, parko ekosistemą praturtina įvairesnėmis augalų rūšimis”, - sako vyriausiasis Vilniaus miesto architektas Mindaugas Pakalnis.
Pasak M. Pakalnio, visus šiuos klausimus analizavo, projektą vertino ir jam pritarė daugybė skirtingų institucijų, ekspertinių organizacijų bei komisijų.
