„Šiandien visi žinome, kad ant siunčiamo laiško voko turi būti pašto ženklas ir pašto antspaudas. Niekam nekyla klausimų, ką jie reiškia ir kam reikalingi. Pašto antspaudas, kaip ir pašto ženklas, turi savo istoriją ir prasminį turinį, atspindi krašto, regiono ar šalies politines permainas. Būtent šią kaitą galima atsekti iš parodos „Laiškai iš Alytaus“ eksponatų“, – sakė Alytaus kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Vilma Jenčiulytė.
Pašto antspaudas pirmą kartą panaudotas 1660 m. Anglijoje. Jis buvo apskritas: vienoje pusapskritimio dalyje buvo mėnesio pavadinimo pirmosios raidės, kitoje – siuntos diena.
Seniausieji antspaudai neturėjo šiandieninės paskirties – panaikinti pašto ženklo vertę, nes tiesiog nebuvo pašto ženklų. Anuomet antspaudais buvo pažymima, kad korespondencija yra apmokėta.
Visuotinai antspaudai ant siuntų pradėti dėti XIX a. viduryje. Iki to laiko daug kur data žymėta ranka, kai kur šalia datos antspaudo buvo dedamas kitas antspaudėlis su vietos pavadinimu. Atsiradus pašto ženklams, juos nuvertindavo kitu ne datos antspaudu. Tik vėliau pašto ženklams nuvertinti pradėtas naudoti tas pats antspaudas.
Pirmosios žinios apie paštą Alytuje siekia XVIII a. vidurį. XIX a. pabaigoje kairiakrančiame Alytuje veikė du pašto punktai: mieste ir geležinkelio stotyje. Vilniaus pusės Alytuje pašto punktas iki Pirmojo pasaulinio karo buvo Jiezno gatvėje.
Alytaus kraštotyros muziejaus parodoje seniausia antspaudo kopija yra 1908 metų. Tai – carinės Rusijos Vilniaus gubernijos pašto žyma, naudota 1-ajame Alytaus pašto punkte su užrašu „ОЛИТА ВИЛ.“. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, paštas kurį laiką neturėjo antspaudo, tad reikiamos žymos rašytos ranka. Vėliau pašto antspaudai nuolat keitėsi kartu su politine Lietuvos situacija.
Istorinių antspaudų parodą „Laiškai iš Alytaus“ alytiškiai ir miesto svečiai Alytaus centriniame pašte galės lankyti iki kovo 31 dienos.
