Trečiadienį režisieriui E. Nekrošiui būtų sukakę 66 metai.
1978 metais baigęs Maskvos Lunačiarskio teatrinio meno institutą (GITIS), E. Nekrošius 1978-1979 metais dirbo Vilniaus jaunimo teatre, metus padirbėjęs Kauno dramos teatre, režisierius 11-ai metų grįžo į Jaunimo teatrą, 1998 metais įkūrė teatro studiją „Meno fortas“ ir jai vadovavo.
1983 metais E. Nekrošius atliko Stasio Girėno vaidmenį filme „Skrydis per Atlantą“ (rež. Raimondas Vabalas), Tėvo vaidmenį filme „Neapykantos pamokos“ (rež. Antanas Maciulevičius).
E. Nekrošiaus režisuoti spektakliai pelnė daugybę apdovanojimų.
1988 metais jis apdovanotas Jugoslavijos laikraščio „Politiki“ prizu už geriausią režisieriaus darbą, 1991 metais Taorminos menų komitetas (Italija) režisieriui skyrė Europos teatro sąjungos specialų prizą už nuopelnus teatro menui, 1994 metais E. Nekrošius pripažintas geriausiu metų režisieriumi, jam įteiktas Lietuvos teatro sąjungos prizas, tais pačiais metais - Tarptautinės Baltijos Asamblėjos meno premija, Taorminos menų komiteto ir Europos teatro sąjungos Naujosios Teatro realijos premija.
1995 metais festivalyje „Baltijskij dom“ E. Nekrošius apdovanotas už geriausią režisieriaus darbą, 1996-aisiais - Ubu premija už geriausią sezono spektaklį, parodytą Italijoje.
1997 metais režisieriui E. Nekrošiui skirta Nacionalinė kultūros ir meno premija, 1997, 1999, 2004 m. - prizai „Ausinė kaukė“ už geriausius užsienio spektaklius parodytus Rusijoje.
1998 metais E. Nekrošius vėl pripažintas geriausiu metų režisieriumi, jam skirtas Lietuvos teatro sąjungos prizas, po metų - Lietuvos Vyriausybės premija.
1999 metais jis - festivalio „Kontakt“ premijos laureatas (Torunė, Lenkija), dar po poros metų E. Nekrošiaus spektaklis geriausiu pripažintas Sarajeve (Bosnija ir Hercegovina) ir apdovanotas Mess festivalio prizu, skiriamu geriausiems spektakliams ir režisieriams.
2001 metais E. Nekrošius - tarptautinio K. Stanislavskio fondo premijos laureatas (Maskva, Rusija), 2003 metais jam įteikiamas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didysis kryžius, Kultūros ministerijos premija „Geriausiems sezono profesionalaus teatro menininkams“.
Po metų režisierius apdovanojamas specialiuoju žurnalistų ir teatro kritikų prizu „Auksinė kaukė“ už geriausią spektaklį, sukurtą Rusijoje, 2005 metais - Lietuvos instituto apdovanojimo „LT Tapatybė 2004“ Garbės raštu „Už Lietuvos teatro kultūros sklaidą“, 2008 metais - Nacionaline kultūros pažangos premija.
Režisieriaus biografijoje daugybė nepamirštamų spektaklių. 1977 metais E. Nekrošius Jaunimo teatre režisavo „Medaus skonį“, po metų - Kauno dramos teatre Sauliaus Šaltenio „Duokiškio balades“ ir Antono Čechovo „Ivanovą”.
Jaunimo teatre daug metų rodyti E. Nekrošiaus režisuoti spektakliai „Katė už durų“, „Kvadratas“, „Pirosmani, Pirosmani“, roko opera „Meilė ir mirtis Veronoje”, spektaklis „Ilga kaip šimtmečiai diena“, „Dėdė Vania“ ir kiti, be kurių tiesiog neįsivaizduojamas Lietuvos teatro pasaulis.
Paskutiniaisiais režisieriaus kūrybos metais Meno forte rodyti E. Nekrošiaus režisuoti spektakliai pagal Dantę Alighieri „Dieviškoji komedija“ ir „Rojus“, 2014 metais - „Jobo knyga“, 2015 metais Lietuvos nacionalinio dramos teatro scenoje rodytas Aleksandro Puškino „Borisas Godunovas“, Meno forte - „Bado Meistras“ pagal Franzą Kafką. Adomo Mickevičiaus „Vėlines” E. Nekrošius 2016 metais pastatė Varšuvos „Teatr Narodowy“ Lenkijoje.
