"Nacionalinė premija - tai visos tautos padėkos ir pagarbos ženklas jums. Savo laikysena ir darbu niekada neleidote suabejoti nacionalinės kultūros reikšme (...). Ir toliau stenkimės, kad kokybiška mūsų kūrėjų muzika, literatūra, teatras ir kinas pasiektų ne tik sostinę, bet ir kiekvieną Lietuvos žmogų. Esate pavyzdys jaunajai kartai, būsimiems mūsų kultūros kūrėjams", - kalbėjo šalies vadovė.
Prezidentė laureatams linkėjo visada išlikti kartu su savo tauta, įsiklausyti į jos balsą, padėti jai atrasti savo kultūros gelmę ir nepasiklysti istorijos verpetuose.
Sveikinimo žodį tarė ir Nacionalinės kultūros ir meno premijos komisijos pirmininkas Alfredas Bumblauskas. Pasak jo, šiemet premijos skyrimo procesą kaip niekada lydėjo daug klausimų: vieni klausė, ar šie žmonės dar negavo premijos, kiti klausė, kam laureatams premijos dabar reikalingos, treti teiravosi, kodėl tarp laureatų nėra moterų, kiti kvestionavo pačios premijos reikiamybę. Anot jo, visi šiuometiniai laureatai vienaip ar kitaip yra susiję su kinu arba teatru, ir tai įrodo, jog Lietuva tikrai yra teatro šalis.
Aktoriui Donatui Banioniui premija skirta už Juozo Miltinio teatro legendos tąsą šiuolaikiniame kine ir teatre. "Esu be galo laimingas ir dėkingas, kad mano kūrybinis kelias prasidėjo Panevėžio teatre, kurį įkūrė maestro J. Miltinis, kuris įskiepijo mums ne tik meilę, bet ir didžiulę atsakomybę ir pagarbą", - dėkodamas kalbėjo aktorius.
Kompozitoriui Faustui Latėnui premija įteikta už Lietuvos teatro skambesį ir už muziką kaip visavertę teatrinio vyksmo dalyvę. "Ši premija - tai dviejų mūsų galiūnų Eimunto Nekrošiaus ir Rimo Tumino nuopelnas. Be jų mano muzika nebūtų taip suskambėjusi, be jų mano muzika neskambėtų pasaulyje (...), ir dėl jų aš esu čia prieš jus", - sakė F. Latėnas.
Kompozitorius Giedrius Antanas Kuprevičius įvertintas už plačią muzikinės raiškos gamą - nuo miuziklo iki operos ir baleto. "Mes turėtume būti savotiškais sargais, kurie stovėtų tvirtai Lietuvoje ant žemės, matytų, kas dedasi aplink, ir pareikštų savo kūryba nesutikimą, pasipriešinimą komformizmui, antilietuvybei, tiems dalykams, kurie yra skaudūs. (...) Esu karys, kovojantis už Lietuvą, už lietuvių kultūrą ir lietuvybę", - teigė kompozitorius.
Rašytojas Vladas Braziūnas pagerbtas už poetinius atradimus gilinantis į lietuvių kalbos lobyną ir baltiškąją pasaulėvoką. Aktorius Juozas Budraitis - už kūrybą, apimančią platų kultūros lauką, už novatorišką ir intelektualią aktorystę, atvėrusią langą į Lietuvą.
Kino operatorius Jonas Gricius buvo įvertintas už Lietuvos kino poetikos pagrindų sukūrimą, aukščiausią vizualinę kino kultūrą ir už profesinę sąžinę. "Dar nė vienam nepavyko padaryti daugiau, nei jis galėjo, bet už premiją ačiū labai", - lakoniškai padėkojo operatorius.
Gauti Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas šiemet taip pat pretendavo rašytojas Vytautas Martinkus, džiazo muzikas ir kompozitorius Vladimiras Čekasinas, muzikologas Viktoras Gerulaitis, chorvedys ir kompozitorius Vytautas Miškinis, vizualaus meno kūrėjas Artūras Raila ir fotomenininkas Algirdas Šeškus.
Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijai vadovauja istorikas A. Bumblauskas. Ją taip pat sudaro literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas, fotomenininkas Stanislovas Žvirgždas, rašytojas Donaldas Kajokas, dirigentas Juozas Domarkas, skulptorius Robertas Antinis, menotyrininkė Lolita Jablonskienė, architektas Saulius Juškys, kompozitorius Algirdas Martinaitis, teatrologė Irena Veisaitė ir kino režisierius Audrius Stonys.
Nuo 1989 metų Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos kasmet teikiamos už reikšmingiausius pastarųjų 7 metų Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės menininkų sukurtus kūrinius, viena premija taip pat gali būti skiriama už viso gyvenimo indėlį į kultūrą ir meną.
Kasmet teikiama ne daugiau kaip šešios Nacionalinės kultūros ir meno premijos, kurių kiekvienos dydis - 104 000 litų.
