Būtent šioje vietoje Eišiškių vikaras kun. Juzef Horbačevski paskelbė Laikinosios Vyriausybės manifestą. Čia rinkosi sukilėliai, vadovaujami Liudviko Narbuto – Teodoro Narbuto, Eišišikių bažnyčios architekto, sūnaus.
Paminklą iškilmingai atidengė Šalčininkų rajono savivaldybės meras Zdzislav Palevič, Lenkijos Respublikos Ambasados Vilniuje Konsulinio skyriaus vadovas Stanislav Cygnarovski, Šalčininkų rajono savivaldybės mero pavaduotojas Andžej Andruškevič, Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktorius Boleslav Daškevič. Po bendros maldos paminklą pašventino Eišiškių parapijos klebonas kun. Tadeuš Matulianec.
"Esame daugiaamžėje miesto aikštėje, liudijančioje kaip iš čia daugelis ėjo ginti Tėvynės, palikdami šiuos kraštus net amžiams. Šiandien pagerbiame žuvusiųjų už mūsų laisvę atminimą. Sausio sukilimas buvo didžiausias tautinis sukilimas, įvykęs šiuose kraštuose. Daugelis mūsų kraštiečių žuvo šioje kovoje. Kartas kyla klausimas, ar buvo verta? Taigi, 150 metų patirtis ir istorija parodė, kad nepaisant pralaimėjimo, jie tapo nugalėtojais. Be šių sukilimų nebūtų buvę 1914 ir 1918, be jų pasiaukojimo nebūtų buvę 1920 ir 1944, be jų kraujo nebūtų buvę 1989 ir 1991 metų.
Nebūtų buvę laisvos Lenkijos ir laisvos Lietuvos. Šiuo paminklu pagerbiame žuvusiuosius. Monumentas turi ir kitą reikmę: šis paminklas - tai laisvės dvasia, esanti didžiausiu kiekvienos visuomenės ramsčiu. Laisvė nesuteikiama amžiams. Ją reikia kurti. Kurti per tiesos ir darbo prizmę. Mūsų užduotis – ginti suteiktas mums laisves: asmenines laisves, mūsų Tėvynės ir krašto laisves. Būtent taip turime mąstyti būdami šioje aikštėje ir žiūrėdami į šį paminklą", - paminklo atidengimo šventės metu kalbėjo Šalčininkų rajono savivaldybės meras Zdzislav Palevič.
Padėką Šalčininkų rajono savivaldybei ir visoms institucijoms, prisidėjusioms prie tautinio sukilimo įamžinimo, savo kalboje išreiškė ministras – patarėjas, Lenkijos Respublikos Ambasados Vilniuje Konsulinio skyriaus vadovas Stanislav Cygnarovski.
Giliai susijaudinęs apie paminklo, skirto 1863 – 1864 metų sukilėlių garbei, atsiradimą kalbėjo eišiškietis, Šalčininkų rajono savivaldybės mero pavaduotojas Andžej Andruškevič, kurio iniciatyva šis paminklas pastatytas.
"Džiaugiuosi, kad šis projektas buvo realizuotas. Visų pirma, už tai esame dėkingi Kovų ir kančios atminimo saugojimo tarybai, kuri jį finansavo. Nepaisant didelio šalčio, gausiai susirinkę mūsų gyventojai patvirtina, kad nėra abejingi istorijai ir jos išsaugojimui. Manau, kad po kurio laiko, realizavus skvero, kuriame pastatytas paminklas, sutvarkymo projektą, ši vieta taps tikru Eišiškių centru", - sakė Šalčininkų rajono savivaldybės mero pavaduotojas Andžej Andruškevič.
Paminklą, skirtą 1863 – 1864 metų sukilimo dalyviams, sudaro keturios grindjuostės, simbolizuojančios bendrą Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės 400 metų istoriją. Kiekviena grindjuostė liudija bendros istorijos šimtmetį. Ant pjedestalo kylantys obeliskai – dviejų šiuolaikinių valstybių – Lietuvos ir Lenkijos – simboliai, kuriuos puošia valstybiniai herbai – Erelis ir Vytis.
Obeliskus jungia varpas, kurio skambėjimas turi priminti ir ateinančioms kartoms apie Sausio sukilimo didvyrius, garsią praeitį ir bendrą istoriją, o kartu kviesti veikti ateities labui. Paminklą projektavo architektas Stanislav Četyrkovski, darbus atliko UAB „Žybartuva”, kuriai vadovauja Andžej Orlovski. Varpas ir herbai išlieti Lenkijoje, Felčinskių šeimos varpų liejykloje.
Irena Kolosovska
