- Tai knygą apie Žmogų ir Laiką. Šio leidinio pasirodymą galima laikyti stebuklu, už kurį esame dėkingi rėmėjams. Sumanymas parašyti knygą kilo Paulave Europos paveldo dienų metu, kai Turgelių Povilo Ksavero Bžostovskio vidurinės mokyklos direktorė, kraštotyros muziejaus vadovė, Lucija Jurgelevič išvykos dalyviams pristatė unikalų reiškinį, vadinamą Paulavos respublika. Taip pat esame labai dėkingi istorikei Ramunei Šmigelskytei – Stukienei, panaudojusiai visą įmanomą istorinę ir archyvų medžiagą. Belieka visus paraginti skaityti knygą, - pasakė knygos bendraautorė Aurelija Arlauskienė.

Vilniaus kunigas kanauninkas Povilas Ksaveras Bžostovskis 1767 m. įsigijo Merkinės dvarą ir pavadino jį savo vardu - Paulavas. Tikrą šoką lenkų ir lietuvių žemvaldžių dalis patyrė 1769 m., kai P. K. Bžostovskis išleido įstatymą, grindžiantį gyvenimą Paulavo žemėse savivaldos principu, panaikino valdose lažą, žemę išdalijo valstiečiams ir įvedė išperkamąjį mokestį. Rūpinosi jų gyvenimu, kultūra ir švietimu. P. K. Bžostovskio vykdomas reformas smerkė kaimynystėje esančių žemių savininkai, o taip pat bajorai iš tolimesnių šalies regionų. Žemvaldžiai kaltino jį nuo senovės galiojančių įstatymų laužymu. Jie laikėsi nuomonės, kad dvasininkui nedera vykdyti tokio pobūdžio veiklos. Nurodinėjo, kad net kunigui nedera domėtis ir rašyti apie žemės ūkį, tuo labiau mokyti ir ugdyti liaudį. Tik vėliau, kai Pavlovos respublika pradėjo plėstis, o jos gyventojai praturtėjo, kunigą kanauninką P. K. Bžostovskį pradėjo palaikyti vis daugiau bendraminčių. Vienas iš jų – Juzef Vybicki (Józef Wybicki), liaudies himno „Jeszcze Polska nie zginęła" autorius, Andžej Zamoyski, Stanislav Malachovski, Ščensny Potocki (Szczęsny Potocki), vyskupas Juzef Masalski, kunigaikštis Adam Čartoryski ir kunigaikštienė Ana Jablonovska. XVIII a. visoje Europoje išgarsėjusi Pavlovos respublika apėmė 3 tūkstančius hektarų, turėjo savo Konstituciją, herbą, pinigus, parlamentą, iždą, savišalpos kasą, miliciją, gydytoją, mokyklą. 1794 m. Paulavos respubliką ištiko valstybės likimas. Jos milicija dalyvavo T.Kosciuškos sukilime, narsiai kovėsi su caro kariuomene. Tačiau likimas buvo nepalankus...

- Nors nuo Paulavos respublikos įkūrimo praėjo beveik ketvirtis amžiaus, ji lieka gražiu pavyzdžiu, kaip galima bendruomeniškai gyventi remiant vienas kitą, plėtojant švietimą, kultūrą, besivadovaujant laisvės, sąžiningo darbo ir meilės tėvynei principais. Paulavos respublika šiandien - tai didelė savivaldos pamoka, idėja, aplenkusi istoriją dviem amžiais. Labai stengiamės, kad išlikę jos ženklai būtų deramai apsaugoti ateinančioms kartoms. 2012 metais Šalčininkų rajono savivaldybė pritaikė Respublikos liekanas turizmo poreikiams. Labai džiaugiuosi, kad ši knyga buvo išleista, be jokios abejonės, ji prisidės prie Paulavos respublikos fenomeno garsinimo ir, tikiuosi, skatins turizmą Šalčininkų rajone. Nuoširdžiai dėkoju autorėms, generaliniam rėmėjui AB „Lietuvos geležinkeliai" ir jos direktoriui Stasiui Dailydkai. Pabaigai norėčiau pacituoti kunigo P. K. Bžostovskio laiško savo bičiuliui Ogrodzkiui ištrauką: „Ką bedaryčiau mano kampelyje, neieškojau asmeninių interesų ,kaip sako kiti, bet ypatingai stengiausi parodyti piliečiams, kaip sėdėdami savo namuose jie gali būti naudingi Tėvynei", kurioje atskleidžiama Paulavos respublikos įkūrėjo idėja. Šie žodžiai aktualūs ir šiandien mums visiems, - knygos pristatymo metu kalbėjo Šalčininkų rajono savivaldybės meras Zdzislav Palevič, taip pat finansiškai parėmęs leidinį.

Knygos „Povilas Ksaveras Bžostovskis – Paulavos Respublika" prezentacijoje gražiu akcentu buvo Turgelių P. K. Bžostovskio vidurinės mokyklos, Šalčininkų J. Sniadeckio gimnazijos ir S. Moniuškos menų mokyklos auklėtinių pasirodymai.

Irena Kolosovska