Nežinome, ką atneš mums 2014-ieji... Tikrai tai bus sporto įvykių kupini metai – juk mūsų laukia didžiulės emocijos susijusios su Žiemos sporto žaidynėmis Sočyje, Pasaulio futbolo čempionatas ir Pasaulio tinklinio čempionatas. Mūsų gi šalyje bus gausu politinių įvykių – Lietuvos piliečiai nuspręs, kas ateinančiai kadencijai eis šalies vadovo pareigas, kas atstovaus Lietuvos interesams Europos Parlamente.

Balandžio pabaigoje laukia dviejų popiežių – Jono XXIII ir tokio mums artimo Jono Pauliaus II kanonizavimas. O liepą kartu su Jumis, Brangūs Skaitytojai, švęsime pirmojo „Vilniaus krašto savaitraščio“ numerio pasirodymo 20 metų sukaktį.

2014 m. gausu istorinių ir kultūros įvykių metinių, žinomų žmonių jubiliejų. Taigi pažvelkime atidžiau, kam bus skirti ateinantieji 12 mėnesių, kai turėsime progą atiduoti pagarbą iškilioms asmenybėms, paminėti reikšmingus praeities įvykius.

Šeima – pagrindinė vertybė

2014 metais sukanka 20 metų, kai pirmą kartą 1994-aisiais buvo paskelbti Tarptautiniai šeimos metai, kurie įsisąmonino šeimos reikšmę ekonominiam ir visuomeniniam šalių vystymui. Todėl ir ateinančius 2014-uosius Jungtinių Tautų Organizacija vėl paskelbė Šeimos metais.

Tarp pagrindinių ateinančių minėjimo temų – kova su skurdu ir socialine atskirtimi

Santykių tarp šeimos ir darbo, geresnės visuomeninės integracijos, kartų solidarumo problematika. Nuo ateinančių metų vasario iki birželio planuojami ekspertų susitikimai, skirti šeimos struktūrų raidai, šeimoms palankių įstatymų propagavimui. Šeimos problematiką gvildens ir Bažnyčia. Visų Lietuvoje veikiančių krikščioniškų konfesijų vadovai pritarė bendram memorandumui ir juo 2014- uosius paskelbė Šeimos metais.

Lietuvių literatūros tėvas

Lietuvoje 2014-ieji paskelbti lietuvių literatūros tėvu vadinamo Kristijono Donelaičio metais. Poeto gyvenimo kūrinys – poema „Metai“ – tai savotiška Mažosios Lietuvos (istorinio Rytprūsių regiono) valstiečių gyvenimo panorama. 2014 metais sukanka 300-osios poeto gimimo metinės – kūrėjas gimė 1714 m. sausio 1 dieną. Pasak Olštyno Varmijos ir Mozūrijos universiteto Germanistikos katedros adjunkto Alinos Kuzborskos, K. Donelaitis buvo neeilinė asmenybė. Gimė lietuvių laisvų valstiečių šeimoje, studijavo teologiją Karaliaučiaus Alberto universitete, mokėjo graikų ir lotynų, vokiečių kalbas, grojo įvairiais instrumentais, sukūrė du klavikordus, užsiiminėjo optika ir sodininkyste. Būdamas liuteronų pastorius rūpinosi savo mišria vokiečių-lietuvių parapija Tolminkiemyje, žmonėms pamokslus skaitė dviem kalbomis. Nors rašė eiles ir vokiškai (išliko trys proginiai K. Donelaičio eilėraščiai, parašyti vokiečių kalba), tačiau lietuvių kalba buvo jo literatūrinės ekspresijos kalba.

Visiems prieinamas menas

Lietuvoje ateinantys 2014-ieji bus Teatro metai ir Lietuvos dainų šventės metais. Skelbdamas teatro metus LR Seimas norėjo pabrėžti jo reikšmę ir svarbą auklėjant visuomenės kultūrinį sąmoningumą. Lietuvos teatrui, kuris prieš du dešimtmečius buvo pirmasis šalies nepriklausomybės skelbėjas, šiandien reikia naujo impulso. Teatro metai prisidės statant daugiau spektaklių visuose Lietuvos miestuose, išjudins kūrybinę bendruomenę. Parlamentarai išreiškė viltį, kad Teatro metai pagerins sceninio meno prieinamumą gyventojams – bus sudaromos geresnės sąlygos siekiant, kad spektaklius galėtų pamatyti daugiau socialiai remtinų žmonių, pensininkų, vaikų namų globotinių.

Liepą ir rugpjūtį vyks tradicinė Lietuvos dainų šventė, kuri, kaip Lietuvos kultūros paveldas, yra įrašyta į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Ateinančiais metais sukanka 90 metų, kai pirmą kartą 1924 m. rugpjūčio 23-25 dienomis Dainų šventė vyko Kaune. Tuomet joje dalyvavo 86 chorai, subūrę apie 3000 choristų.

Nerimą kelianti sveikatos statistika

Vaikų sveikatos metai yra savotiška 2013-aisiais paskelbtų Sveikatos metų tąsa. Šios iniciatyvos autoriai pažymi, kad duomenys apie vaikų sveikatą kelia nerimą. Per pastaruosius 12 metų vaikų iki 17 metų sumažėjo 36 procentais. Sveikatos statistika rodo vis blogėjančią vaikų sveikatos būklę. Tarpe paauglių ir jaunimo išlieka aukštas savižudybių skaičius. Turimais duomenimis, 41 proc. moksleivių turi psichikos sveikatos problemų, o 13 proc. – psichikos sutrikimų.

Atlikti tyrimai rodo, kad vos mažiau nei pusė 11-15 metų paauglių yra aktyvūs 60 minučių per parą. Ketvirtadalis 15-mečių vaikinų bent kartą per savaitę surūko cigaretę, beveik pusė mokinių teigia, kad bent kartą bandė rūkyti, o kas dešimtas mokinys rūko kasdien.

Kolbergas, Karskis ir Šv. Jonas iš Duklios

Lenkijoje 2014 metus globoja Oskaras Kolbergas, Janas Karskis ir Šv. Jonas iš Duklios.

Oskaras Kolbergas (Oskar Kolberg) – žymus kompozitorius, folkloristas, etnografas-menininkas ir mokslininkas. Ateinančiais metais sukanka 200-osios jo gimimo metinės. Oskaras Kolbergas surinko ir parengė 33 tomus regioninių ir teminių monografijų, paskelbė apie 200 straipsnių etnografijos, folkloristikos, kalbotyros, muzikologijos klausimais. Jo mokslinis palikimas dokumentuoja XIX amžiaus liaudies kultūrą, o tyrimų geografiją apima Lenkiją iki padalijimų ir Ukrainos, Baltarusijos, Lietuvos, Silezijos, pietų slavų, lužicų, čekų ir slovakų liaudies kultūras.

Janas Karskis (Jan Karski) yra Antrojo pasaulinio karo didvyris. Ateinančiais metais sukanka šimtosios jo gimimo metinės - žmogaus, kuris „norėjo sustabdyti holokaustą“. Būdamas Lenkijos pogrindžio valstybės emisaras 1942 metais atgabeno antihitlerinės koalicijos valstybių vadovams ir vyriausybėms dokumentais paremtą ataskaitą apie tragišką žydų situaciją ir vokiečių okupantų planuojamą jų eksterminaciją. Ataskaitoje buvo pristatyta Lenkijos pogrindžio valstybė ir unikalus jos charakteris okupuotos Europos mastu.

Šv. Jonas iš Duklios (Św. Jan z Dukli) – XV amžiuje gyvenęs atsiskyrėlis pranciškonas, pagarsėjęs savo emocingais pamokslais. 2014 metais sukanka 600-osios jo gimimo ir 275-osios Šv. Jano iš Duklios paskelbimo Lenkijos globėju metinės. Lenkijos valdžia vertino jo kovą už tiesą, ištikimybę Dievo įsakymams ir pasiaukojančią meilę Tėvynei. Šv. Jonas iš Duklios yra taip pat Pšemyslio (Przemyśl), Lvovo ir Lenkijos riterių globėjas. Nuo 2010 m. globoja ir Liublino krašto onkologijos centrą.

Reveransas mokslui

Lenkijos Respublikos Senatas paskelbė 2014-uosius Jogailaičių universiteto didžiojo jubiliejaus ir kartu viso lenkų mokslo šventės metais. Ateinančiais metais Krokuvos universitetas minės įkūrimo 650-ąsias metines. Senatorių vienbalsiai priimtas nutarimas pažymi ne tik šios aukštosios mokyklos įkūrėjo karaliaus Kazimiero Didžiojo, bet ir Krokuvos universiteto idėjos tęsėjų karaliaus Vladislovo Jogailos ir karalienės Jadvygos nuopelnus.

2014-eji Lenkijoje paskelbti ir Skaitytojų metais. Bibliotekininkus, knygų leidėjus, spaustuvininkus, knygų pardavėjus vienijančios organizacijos nori tokiu būdu pagerbti 650 metų darbų knygos labui. Prieš šešis su puse amžiaus Lenkijoje atsirado vadinamasis „stacionarjušas“ (lot. stationarius), t. y. žmogus, vienu metu atlikęs tris funkcijas: leidėjo, knygų pardavėjo ir bibliotekininko. Aukštosios mokyklos prižiūrimas, jis organizuodavo tuomet dar rankraštinių knygų leidybą, platinimą ir populiarinimą. Karalius Kazimieras Didysis išvardijo „stacionarjušus“ 1364 m. gegužės 12 d. dokumente, kuriuo įsteigė Studium Generole, t. y. vėlesnę Krokuvos akademija (dabartinį Jogailaičių universitetą).

Parengė Teresa Vorobej

Kovo 24 d. –1794 m. sukilimo 220-osios metinės

Kovo 29 d. Lietuva stojimo į NATO (North Atlantic Treaty Organisation – Šiaurės atlanto sutarties organizacija) 10-osios metinės

Gegužės 1 d. – Lietuvos stojimo į ES 10-osios metinės

Gegužės 12 d. – Jogailaičių universiteto 650-osios įkūrimo metinės

Gegužės 18 d. – Monte Casino mūšio 70-osios metinės

Liepos 28 d. – Pirmojo pasaulinio karo pradžios 100-osios metinės

Rugpjūčio 1 d. – Varšuvos sukilimo 70-osios metinės

Rugpjūčio 24 d. – NATO įkūrimo 65-osios metinės

Rugsėjo 1 d. – Antrojo pasaulinio karo pradžios 75-osios metinės

Rugsėjo 8 d. – Oršos mūšio 500-osios metinės

Spalio 19 d. – kun. Ježio Popieluškos (Jerzy Popiełuszko) žūties 30-osios metinės

Laukiami įvykiai

Sausio 1 d. Lietuva perduos Graikijai pirmininkavimą ES Taryboje

Sausio 1 d. Latvija įsives eurą

XXII Žiemos olimpinės žaidynės Sočyje (vasaris) ir Žiemos parolimpinės žaidynės Sočyje (kovas)

Balandžio 27 d. vyks Jono Pauliaus II ir Jono XXIII kanonizavimas

XX pasaulio futbolo čempionatas Brazilijoje (birželio 12 d. – liepos 13 d.)

Pasaulio vyrų tinklinio čempionatas Lenkijoje (rugsėjo 3 – 21 dienomis)

Rugsėjo 18 d. vyks referendumas dėl Škotijos nepriklausomybės

Pasaulio moterų tinklinio čempionatas Italijoje

Europos plaukimo čempionatas Berlyne