Mugės programa buvo labai turininga. Apie tai liudija tai, jog be naujų knygų pristatymų vyko daugybė įvairių renginių – net 564, iš jų 100 skirta vaikams. Susidomėjimas didžiausia Baltijos šalyse knygų muge nuo pat pirmos dienos buvo didelė. Mugės dienomis nuo Katedros aikštės visus norinčius į „Litexpo“ centrą vežiojo specialūs autobusai. Autobusai kursavo kas 20 minučių ir nemokamai vežė ten ir atgal visus norinčius susipažinti su itin turtinga knygų iš įvairių pasaulio šalių pasiūla.

Šių metų mugė buvo skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Jos tema – „Skaitau Lietuvą – skaitau pasaulį“. Apsilankydama Lenkijos stende Lenkijos ambasadorė Lietuvoje Uršulia Odroševska (Urszula Doroszewska) atkreipė dėmesį į tai, kaip labai Lenkija su savo pasiūlymu atitinka šią temą. Beje, Lenkijos stendo tema „Knygos iš Lenkijos – suprasti pasaulį“ labai su ja derėjo.

„Dauguma autorių, kurių knygos buvo išverstos į lietuvių kalbą, buvo tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su Lietuva, jos istorija, lenkų ir lietuvių santykiais. Milošo ir Giedroyco laiškai, Kraševskio knyga apie Vilnių, Gombrovičiaus „Lenkiški prisiminimai“ – visa tai rodo, kiek daug turime vieni kitiems pasakyti, – pabrėžė diplomatė. – Literatūra padeda bendrauti.“

Ambasadorė neslėpė pasitenkinimo dėl pasaulinio garso režisieriaus Kšištofo Zanusio dalyvavimo knygų mugėje, kuris specialiai atvyko į jo autobiografinės knygos „Gyvenimo strategijos, arba kaip suvalgyti pyragaitį ir jį turėti“ lietuviško vertimo pristatymą. U. Doroševska pabrėžė, kad autorius jau daugelį metų yra emocionaliai susijęs su Lietuva ir regionu.

Džiaugėsi, kad mugėje pristatyta žinoma leidykla „Znak“ („Ženklas“). Ilgiau kalbėjo apie Juzefo Čapskio (Józef Czapski) knygą „Na nieludzkiej ziemi“ („Nežmoniškoje žemėje“). Pastebėjo, kad ši knyga buvo itin populiari ne tik Lenkijos „pogrindyje“, bet ir Rusijoje „perestroikos“ laikas. „Rusai vertino ją kaip europiečio žvilgsnį į tai, kas vyko lageriuose stalinistinių represijų metais.

„Warstwy“ („Sluoksniai“) – jauna, bet ambicinga leidykla iš Vroclavo – Vilniaus knygų mugėje debiutavo. Jaunieji visų pirma Vroclavo literatūros ir meno skleidėjai Marta Kevel (Kiewiel), Lukaš Antonevič (Łukasz Antoniewicz) ir vedantysis redaktorius, humanitarinių mokslų daktaras Emil Pasierski buvo gerai nusiteikę ir išreiškė viltį, kad jiems pavyks parduoti daug knygų, nes „prekė išleista labai kruopščiai ir yra aukšto leidybinio lygio“. Nuo 2014 m. veikiančios leidyklos specializacija – vaikų ir klasikinė literatūra. Leidykla populiarina lenkų iliustravimo mokyklos paveldą, viena iš nedaugelio leidžia knygas Brailio raštu.

Būtent mugės metu su specialiu įrenginiu galima buvo išmokti šio rašto pradmenų. Patarimus norintiesiems kantriai dalijo žurnalo „Mūsų žodis“ redaktorius Vytautas Gendvilas. Šį mėnraštį keturiomis versijomis (internetine, Brailio, įprasta ir garsine) leidžia Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga. Įdomu, kad įrenginys turi tik 6 klavišus ir špaciją, o ant popieriaus lapo išmuša taškų kombinaciją, kurią galima perskaityti ją liečiant.

Susirinkusiųjų dėmesį traukė stendas PAGE FIVE („Penktas puslapis“). Jame buvo pristatytos geriausios ir vertingiausios čekų knygos, kurias galima buvo vartyti tik mūvint baltas pirštines. Kaip tikino prie stendo dirbančios moterys, leidyklos knygos labai populiarios tarp tikrų popierinių knygų žinovų ir aukštos kokybės knygų kolekcininkų.

Parodoje netrūko ir egzotinių svečių. Akis traukė svečių iš Omano Sultonato stendas. Įrengtas su arabams būdingu prašmatnumu gundė ne tik knygomis, bet ir neįprasta kava su šafranu, kvepiančiais eteriniais aliejais ir frankincenso smilkalais. Daugiau nei prieš 2000 metų trys išminčiai iš Rytų atnešė Kūdikėliui Jėzui dovanų, tarp kurių buvo ir būtent šie smilkalai, kurie jau anuomet buvo priskiriami prie brangių ir vertingų. Tai iš Omane (o taip pat Jemene, Etiopijoje ir Somalyje) augančių laukinių smilkalinių bosvelijų medžių dervos gautas ypatingai subtilaus ir turtingo kvapo frankincenso eterinis aliejus.

Didžiausias šurmulys buvo salėse su vaikų literatūra. Čia galima buvo sutikti komiksų ir pasakų herojų, vyko įvairūs edukaciniai ir pramoginiai užsiėmimai, žaidimai ir konkursai.

Niekas nenuobodžiavo – patenkinti buvo ir tėvai, ir vaikai.

Zygmunt Ždanovič
Vilniaus krašto savaitraštis

• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
•  

View the embedded image gallery online at:
http://l24.lt/lt/kultura/item/234707-19-oji-tarptautine-vilniaus-knygu-muge#sigProGalleriafc05501a68