Balsavimo rezultatų paskelbimas vyko š. m. gruodžio 5 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje. Iškilmės užbaigė Lenkų literatūros metus, kuriuos šių metų pradžioje kartu su projekto partneriu – Lenkijos institutu -Vilniuje buvo paskelbusi Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga.
Lietuvos skaitytojai nusprendė, kad visų laikų skaitomiausios į lietuvių kalbą išverstos lenkų knygos vardas turėtų atitekti šiuolaikinio lenkų rašytojo Veslavo Myslivskio knygai „Traktatas apie pupelių gliaudymą“ (vertėjas Kazys Uscila). Antrąją vietą užėmė Česlovo Milošo (Czesław Miłosz) knyga „Isos slėns“ (vertėjas Algis Kalėda), trečiąją – Henriko Senkevičiaus (Henryk Sienkiewicz) knyga „Quo vadis“ (vertėjas Vytautas Vysockas). Lietuvos skaitytojai rinko knygą iš ekspertų sudaryto 24 geriausių lenkų knygų vertimų sąrašo.
Kaip sakė projekto koordinatorė, vertėja Irena Aleksaitė, ji su dideliu susidomėjimu peržvelgė vertimų bibliografiją. Tai leido įžvelgti tam tikras lenkų autorių populiarumo Lietuvoje tendencijas.
„XX amžiaus pradžioje daugiausia buvo verčiama pramoginė literatūra – vieno akto komedijos, meilės romanai. Dažnai būdavo atnaujinama „Raupsotoji“ (Helenos Miniškuvnos (Helena Mniszkówna) saulė romanas – Autorės pastaba). Tik vėliau pradėta versti lenkų literatūros klasiką. O per pastaruosius dvidešimt metų daug verčiama šiuolaikinės lenkų literatūros“, - sakė I. Aleksaitė.
Per iškilmes tarp balsavimo dalyvių vyko loterija, kurios pagrindinį prizą – savaitgalio išvyką Varšuvoje – įsteigė Lenkijos institutas Vilniuje. Jį laimėjo Lietuvių literatūros tyrinėtojas, vertėjas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, prof. Algis Kalėda. Vakaro metu griežė smuikininkų Zbignevo ir Konrado Levickių duetas, žinoma lietuvių aktorė Dalia Michelevičiūtė paskaitė ištraukas iš daugiausia balsų gavusių knygų.
Šių metų pradžioje Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga paskelbė 2013-uosius – Lenkų literatūros metais Lietuvoje. Ta proga vyko daug renginių, populiarinančių lenkų literatūros vertimus į lietuvių kalbą, pasirodė publikacijos apie lenkų literatūrą. Lenkų kultūrai ir literatūrai buvo skirtas šių metų kovo mėnesio žurnalo „Krantai“ numeris.
„Tai nebuvo lengvas projektas, nes turėjome daug abejonių, ar lenkų literatūra yra ta erdvė, kuri domina Lietuvos skaitytojus ir lietuvių vertėjus. Šiandien mūsų bičiulių iš Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos bei Lietuvos rašytojų sąjungos dėka jau žinome, kad lenkų literatūra ir toliau yra vertybė, erdvė, kuri kelia susidomėjimą“, - sakė Lenkijos instituto Vilniuje direktorė Malgožata Kasner.
Ivona Klimaševska
Autorės nuotr.
