Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos pastato remontas turėjo būti baigtas prieš dvejus metus. Tačiau dėl krizės ir netolygaus finansavimo, remonto darbai užsitęsė ir neaišku, kada bus baigti. Pastato renovacijai iš valstybės biudžeto numatyta 85,7 mln. litų, jau panaudota – 37,5 mln.
Svarbiausiam šalies bibliotekos pastatui skubiai reikėjo remonto, nes jis galėjo tiesiog sugriūti. „Gyvenome visiškai saugiai, kol vieną dieną pastebėjome, kad sienoje atsiranda didžiuliai plyšiai. Gedimino technikos universiteto komisija nustatė, kad poliai, ant kurių stovi pastatas, skyla. Galėjo atsitikti taip, kad vieną dieną kuris nors polių būtų skilęs ir sukeltų „griūvančių degtukų dėžučių" reakciją", - pasakojo Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Dokumentų konservavimo ir restauravimo centro direktorius Algirdas Plioplys ir kartu su generaliniu direktoriumi Renaldu Gudausku jubiliejaus proga aprodė žurnalistams remontuojamą pastatą.
Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka – pirmas Baltijos šalyse pastatas, kuris buvo suprojektuotas ir pastatytas išskirtinai bibliotekos reikmėms. Beje, Latvijoje tokia biblioteka bus atidaryta tik kitais metais.
Bibliotekos pastato statyba prasidėjo praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje. 1963 m. gruodį ją atidarė Lietuvos komunistų partijos pirmasis sekretorius Antanas Sniečkus.
Ilgametis bibliotekos darbuotojas, jos istorijos žinovas, ponas Algirdas pasakojo, kad dėl to, kur bus pastatyta pagrindinė šalies biblioteka, tarpusavyje varžėsi Vilnius ir Kaunas. Centrinė šalies biblioteka tuomet buvo įsikūrusi Kaune, todėl jos direktorius nenorėjo „keltis į Vilnių". Galiausiai buvo nuspręsta, kad svarbiausia žinių šventovė turi būti sostinėje, į kurią praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje gausiai važiavo jaunimas iš visos šalies ir kur duris atverdavo įvairios aukštosios mokyklos.
Biblioteką svarstyta statyti aikštėje, kur dabar stovi Petro Cvirkos paminklas. Tačiau buvo nuspręsta statyti ją plynėje prie senojo Jaunimo stadiono (šiuo metu ten stovi Seimo pastatas).
2004 metais pusmečiui biblioteka buvo uždaryta siekiant sustiprinti pastato konstrukciją laikančius polius. Tuomet ir paaiškėjo, kad pastatui reikia kapitalinio remonto, nes jis pastatytas su daugybe pažeidimų. 2008 m. pradėtas kapitalinis remontas. Renovacijos metu buvo aptinkama vis naujų ankstesnių statybų pažeidimų – pavyzdžiui, nekokybiškos perdangos ir kt. „Sustiprinti pamatai, nes buvo ne itin patvarūs, o kai kuriose vietose jų apskritai nebuvo. Ištyrus atraminę sieną paaiškėjo, kad ji sumūryta ne iš kietų medžiagų, o iš statybos atliekų", - kalbėjo generalinio direktoriaus pavaduotojas infrastruktūrai Aidas Sinkevičius. Darbų metu taip pat paaiškėjo, kad beveik 95 proc. apdailos darbų buvo atlikti technologiškai neteisingai, todėl reikėjo koreguoti statybos planus, kuriuose iš pradžių buvo numatyta tik dalinė rekonstrukcija.
„Sakoma, kad šį pastatą statė vokiečių belaisviai. Sunku tikėtis kokybiškų statybų iš belaisvių darbo", - svarstė ponas Algirdas ir pridūrė, kad bibliotekos pamatai buvo pažeisti šalia einančio Geležinio Vilko tunelio statybos metu.
„2014 m. biudžeto projekte numatyta, tačiau dar nepatvirtinta, skirti remontui 8,8 mln. litų. Kad baigtume statybas 2016 m., kitais metais mums reikėtų 22 mln. litų", - sakė generalinis direktorius. Todėl neaišku, kada biblioteka atvers duris. Tačiau tai nereiškia, kad ji uždaryta skaitytojams. Jie aptarnaujami sutvarkytoje pastato dalyje - priestate.
Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka gali pasigirti tuo, kad ją yra aplankę keturi prezidentai. 2006 m. Baltijos šalių prezidentai ir Lenkijos prezidentas Lech Kačinski (Lech Kaczyński) apžiūrėjo bibliotekoje diplomatinių santykių atnaujinimo 15-mečiui skirtą parodą.
Po remonto bibliotekoje beveik dvigubai padaugės knygų lentynų (iki 40 km).
Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka turi visas Lietuvoje išleistas pozicijas. Kaip pajuokavo ponas Algirdas, beveik visas, nes neturi pirmosios lietuviškos knygos - Martyno Mažvydo „Katechizmo", kurį savo rinkiniuose saugo Vilniaus universitetas.
„Turime visas knygas, kurios yra išleistos Lietuvoje. Visus vietos spaudos leidinius. Kuri nors močiutė sugalvoja išleisti eilėraščių rinkinį? Turime ir jį, nes esame nacionalinė biblioteka. Ir viską, ką išleidžia, pvz., žydai ar lenkai Lietuvoje", - pridūrė A. Plioplys.
Ivona Klimaševska
Autorės nuotr.
