Anot ministro, šią tradiciją reikia išnaudoti ne tik kultūriniu, istoriniu, pilietiniu ar politiniu požiūriu, tačiau labai svarbus ir ekonominis aspektas. Čia, anot jo, dar yra kur pasitempti.
"UNESCO pripažinimas reiškia, kad esame unikalūs, nieko panašaus pasaulyje nėra. Šventė yra didelis įvykis ir įspūdingas renginys - tiek žiūrovams, tiek dalyviams. Daugelyje jų teko pačiam dalyvauti, žinau, kad tai yra šventė, kuri pakylėja, duoda pajausti kolektyvo tautos dvasią. Tai yra labai didelis dalykas, kalbant apie mūsų tautos identitetą - tuo mes parodome pasauliui kas, mes esame ir kokias tradicijas turime - teigia Š. Birutis - turime pasistengti Vakarų pasauliui parodyti šią tradiciją, ją išreklamuoti. Tai yra labai solidžiai mus reprezentuojantis produktas".
Pasak ministro, šiam uždaviniui pasiekti bus pasitelktas Turizmo departamentas, įvairios turizmo agentūros.
"Deja, šiandien turizmas pristato truputį kitokius dalykus, dainų šventės nėra pristatomos. Popiežiaus keliai, architektūros paminklai - jie yra ir kitose valstybėse. Turime garsiai šaukti pasauliui apie dainų šventę. Pasaulis, tie kas čia buvo ir yra šventę matę, tai tikrai įvertina", - teigia Š. Birutis.
Lietuvos atstovė UNESCO Milda Valančiauskienė teigia, jog pasaulio nematerialiojo kultūros paveldo sąrašuose panašių tradicijų sunku aptikti.
Šiuo metu sąraše yra apie 300 pasaulio vertybių, pavyzdžiui, gruzinų polifoninis dainavimas, indų vedų dainavimas, Brazilijos karnavalas, Ispanijos flamenko, armėnų dudukas ir kiti.
Kitais metais rengiama dainų šventė "Čia mano namai" minės šios tradicijos Lietuvoje 90-metį.
