Apie 3 mln. Lt Europos Sąjungos regioninės plėtros fondo parama bus panaudota muziejaus fasado, dviejų antrojo aukšto salių ir vestibiulio rekonstrukcijai.
„Šios lėšos – tai didžiausia ligšiolinė investicija, kurios muziejus sulaukė nuo pat įkūrimo, – sakė karo muziejaus direktorius Kęstutis Kuršelis. – Atnaujintas vestibiulis taps vartais į muziejų. Įrengtos dvi parodų salės leis nuolat atsinaujinti, keisti parodas, papildomai per metus eksponuojant iki 1500 muziejaus fonduose saugomų eksponatų. Tikimės, kad visa tai suteiks daugiau galimybių bendradarbiauti su kitais Lietuvos ir užsienio muziejais, organizuoti mokslines ir kitokias šalies bei tarptautines konferencijas, kultūros renginius, pritraukti dar daugiau lankytojų ir taip pagyvinti Kauno kultūrinį gyvenimą".
Iki kitų metų rudens suplanuotam muziejaus rekonstrukcijos etapui Krašto apsaugos ministerija taip pat skyrė apie 720 tūkst. Lt, kurie bus panaudoti muziejaus vidaus patalpoms suremontuoti ir keltuvui neįgaliesiems įrengti. Taip pat bus renovuojama vidaus elektros instaliacija ir šildymo sistema, santechnikos ir ventiliacijos įranga, priešgaisrinė signalizacija.
„Karo muziejus su sodeliu yra viso Kauno urbanistinis akcentas, miesto centro reprezentacinis branduolys. Todėl pagrindinis muziejaus rekonstrukcijos siekis – muziejų padaryti populiaria ir patrauklia turizmo traukos, pažinimo ir laisvalaikio vieta Lietuvos ir Europos turizmo rinkoje", – teigė karo muziejaus direktorius.
Pasak muziejaus direktoriaus K. Kuršelio, muziejus gyvena ateities planais. Po šio rekonstrukcijos etapo vėliau ketinama remontuoti arkadą ir bokštą. Modernizacijos laukia ir kiti muziejaus skyriai Kaune ir Vilniuje. Šiems tolesniems darbams finansuoti taip pat planuojama teikti paraišką ES struktūrinių fondų lėšoms gauti.
Renovuojant muziejų, jis tebėra atviras lankytojams. Muziejaus bibliotekos knygų fondas laikinai perkeltas į Karininkų ramovę, dalis muziejininkų laikinai dirbs Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės tarnybinėse patalpose.
Vytauto Didžiojo karo muziejaus rekonstrukcija patikėta statybų bendrovei „Kaminta", turinčiai kultūros paveldo objektų restauravimo ir rekonstravimo patirtį.
Vytauto Didžiojo karo muziejus – vienas brandžiausių tarpukario Lietuvos architektūros kūrinių, kaupiantis, saugantis, eksponuojantis ir populiarinantis muziejines vertybes, atspindinčias Lietuvos valstybės kovas už laisvę ir nepriklausomybę, kariuomenės ir karybos istoriją.
Naujasis muziejaus pastatas ir ekspozicija buvo atidaryti 1936 m. vasario 16 d. jo įkūrėjo ir ilgamečio viršininko brigados generolo Vlado Nagevičiaus pastangomis. Nuo tada muziejaus pastatas kapitališkai nebuvo remontuotas, tik 2008 m. Krašto apsaugos ministerijai pradėjus rekonstrukciją, atstatyta muziejaus Didžiosios salės Vytauto kapela. Muziejaus statinių kompleksas 2009 metais paskelbtas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu. 2010 m. rekonstruota reprezentacinė Didžioji salė ir jos ekspozicijos. Nuo 2011 iki 2013 m. atidarytos penkios naujos ir viena atnaujinta ekspozicijos.
2013 m. rugsėjis. Vytauto Didžiojo karo muziejus rekonstrukcijos metu.
